Sugrąžinkime Valstybę piliečiams!

Nebijokime būti piliečiais !

Pradėkime kartu kurti geresnę Lietuvą!

Bendruomenė, sutelkusi pilietinę valią, gali apginti savo teises.

Tai mes įrodėme kartu su Jumis, kai sustabdėme neteisėtą daugiaaukščio statybą Žirmūnuose. Mūsų valstybėje, deja, yra daug norinčių pasipelnyti visuomenės sąskaita. Todėl visuomenės balsas būtinas, norint juos sustabdyti.

Viešojo intereso gynybą teismuose įteisinsime įstatymu, ir sąžiningi Lietuvos žmonės atgaus pasitikėjimą savo jėgomis.

Kad jie pasitikėtų ir vykdomu teisingumu, būtina išgyvendinti kyšininkavimą iš Lietuvos teismų bei valdžios įstaigų.

Siūlysiu išplėsti STT galias, sugrąžinant pareigūnams teisę imituoti nusikalstamą veiką. Siūlysiu, net jei reikėtų dėl to pakeisti Konstituciją. Dori teisėjai, sąžiningi pareigūnai ir neparsidavę politikai mano siūlymą palaikys.

Tai garbė ir atsakomybė – ginti žmogų valstybės vardu.

Visi žinome, kad reikia lopyti kiauras mūsų daugiabučių sienas. Bet valstybė turi užsikrauti ant savo pečių didesnę naštą. Veikti pagal principą : mažiau tarpininkų, mažiau biurokratizmo, kuo mažesnė finansinė našta gyventojams. Parengus tipinius projektus, jau nuo 2009m. būtina pereiti nuo pavienių namų renovavimo prie planingai vykdomo visuotinio renovavimo.Padidinti ES fondų, valstybės ir savivaldybės paramą.

Parama šeimai, orios senatvės užtikrinimas, patriotinių ir moralinių vertybių grąžinimas į mokyklą, visuomenės ir valstybės saugumas – tai tie tikslai, dėl kurių verta kovoti.

Įstatymas – tai proto įsakas bendrajam labui. Teisingą įstatymą gali paskelbti tik tas, kuris nuoširdžiai rūpinasi bendruomene ( perfrazavus Šv. Tomą Akvinietį).

Jūs mane pažįstate nuo 1988 m. birželio 3-osios, kai steigėme Sąjūdį, nuo 1991-ųjų, kai Sausio išbandymų akivaizdoje įsteigėme Piliečių chartiją, kai tapau šios organizacijos tarybos ir komiteto nare bei organizacijos atstove Sąjūdžio Seimo taryboje.

Partijų ir frakcijų nekeičiau, į korupcijos skandalus neįsivėliau. Esu viena iš Tėvynės sąjungos narių steigėjų, dalinausi su bendražygiais ir pergalių džiaugsmu, ir pralaimėjimo kartėliu. Esu šios partijos Tarybos narė, Tėvynės Sąjungos moterų bendruomenės pirmininkė.

Mielai dalyvauju nevyriausybinių organizacijų veikloje. Vilniaus m. Žirmūnų-Paneriškių bendruomenės steigimo iniciatorė.

Gimiau 1957 m. gegužės 4 d. tarnautojų šeimoje. Oficiali gimimo vieta - Raseinių rajonas (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydau Tauragėje. Mokyklą lankyti pradėjau Naujojoje Akmenėje, vėliau su tėvais persikėliau į Gargždus, o nuo 1968 m. gyvenu Vilniuje.

1975 m. baigiau M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą. 1980 m. su pagyrimu - Lietuvos konservatoriją (dabar - Muzikos akademija), kurioje vėliau dirbau koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilinau žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Šiuo metu Lietuvos teisės universiteto magistrantūroje studijuoju teisę ir valdymą.

Paauglystės metais buvau nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengiau ir vedžiau televizijos laidas, publikavau straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990-1992 m. buvau nuolatinė savaitraščio "Šiaurės Atėnai" bendradarbė, "Laisvosios Europos" radijo politikos korespondentė.

Nuo 1988 m. birželio 3 d. – aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį, po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką, kartu su grupe intelektualų įsteigėme Piliečių chartiją, tapau šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio - Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Esu viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., šios partijos Tarybos narė, Moterų konservatorių bendruomenės pirmininkė.

Už politinę veiklą esu gavusi Vatikano Popiežiškosios Šeimos Tarybos padėką.

Esu Vilniaus moterų klubo “Zonta", remiančio lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, steigėja, tarptautinės federacijos “Už gyvybę" narė, Katalikų tėvų asociacijos narė, Vilniaus m. Žirmūnų-Paneriškių bendruomenės steigimo iniciatorė.

1992 m. rudenį buvau išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje apygardoje. Dirbau Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, buvau Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.

1996 m. tapau Tauragės rajono atstove Lietuvos Respublikos Seime. Dirbau Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavau Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Dirbau tobulinant įstatymus šeimos, moterų ir vaikų interesų labui, Vyriausybės paskirta vadovavau Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvau Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė, vadovavau Seimo ryšių su Austrijos Respublika grupei. Dalyvavau svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvau Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo -Vyrų ir moterų dialogas" rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavau Lietuvai Vienos konferencijoje – “Gyvieji balsai", kur pasakiau kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavau JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.

2001-2004 m. dirbau Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2004 m. rugpjūčio 18 d. tapau LR Seimo nare, atsilaisvinus Seimo nario vietai, dirbau Aplinkos komitete.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė, 2004-2008 m. kadencijoje esu:
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė

Europos reikalų komiteto narė

Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė
Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė
Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narė.

Dabartinės Seimo kadencijos laikotarpiu pateikiau virš šimto įstatymų pataisų ir pasiūlymų šeimos ir socialinės politikos, teismų sistemos, nacionalinio saugumo srityse. Aktyviai siekiau, kad komunistų ir nacių totalitarinių režimų įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui ES būtų įvertinti vienodai, vadovaujantis Niurnbergo proceso metu apibrėžtais kriterijais. Esu Seime priimtų įstatymų, draudžiančių susirinkimų ir viešų akcijų metu naudoti komunistinius ir nacistinius simbolius bei ženklus, teikėja. Taip pat mano pateikta ir Seimo priimta Lygių galimybių įstatymo pataisa įgalina realizuoti konstitucinę tėvų ir globėjų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Aktyviai domiuosi Europos sąjungos teisės klausimais, darbinėje veikloje akcentuodama Lietuvos suvereniteto išlaikymo svarbą šeimos politikos, bioetikos ir kultūros srityse.

Pomėgiai - filosofija, menas, religija.

Moku anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Vyras Kęstutis - architektas.

Turiu du sūnus:
Vytautas – Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro laipsnį,
Žygimantas – moksleivis, mokosi Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje.

Pagarbiai,
Vilija Aleknaitė-Abramikienė