Lietuva, butų šildymo kainoms pralenkusi Švediją, nebegali sau leisti trypčioti vietoje. Atėjo laikas mažinti išlaidas šilumai ne pažadais ir kalbomis, o ryžtingais veiksmais. Laiko kabinetiniams svarstymams nebėra – būtina veikti.
Stabdyti švaistymą
Vos ne kas mėnesį drastiškai brangstančias dujas perkame iš vienintelės tiekėjos – Rusijos. Energetikų skaičiavimu, kritiniais 2010 metais net 70 proc. energijos išteklių sąnaudų Lietuvoje sudarys gamtinės dujos.
Namų ūkius ir šilumos vartotojus prislėgsianti finansinė našta gali tapti nepakeliama daugeliui mūsų, o ekonominės priklausomybės grėsmė – valstybei. Būtina pradėti taupyti pro kiauras daugiabučių sienas švaistomą šilumą bei skatinti alternatyvių gamtinėms dujoms vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.
Šiandien daugelis iš mūsų gyvename senuose daugiabučiuose, „suryjančiuose“ kelis kartus daugiau šilumos nei nauji namai. Ar ne simboliška skaityti reklamose, jog tūlas pilietis ar pilietė savo bute atliko „euro remontą“? Keli šimtai milijonų litų, kuriais dabar Vyriausybė bando spręsti daugiabučių renovacijos problemą, tėra ašaros vandenyne. Tokiais tempais galėtume žingsniuoti nebent gyvendami Viduržemio jūros pakrantėje – gyvename gi Neries upės krante.
Valstybiniu mastu
Nebėra laiko ir prasmės palikti daugiabučių renovavimą savieigai – pačių gyventojų ir savivaldybių nuožiūrai. Būtina įsteigti specialų vyriausybinį fondą, pritraukti kuo daugiau papildomų savų ir ypač - ES lėšų. Tai tik pradžios darbai, kurie, beje, jau seniai turėjo būti padaryti.
Valstybė turi užsikrauti ant savo pečių pagrindinę naštą. Siūlome veikti vadovaujantis principu: mažiau tarpininkų, mažiau biurokratizmo, mažiau finansinės naštos gyventojams. Parengus tipinius projektus, jau nuo 2009 metų būtina pereiti nuo pavienių daugiabučių apšiltinimo iki planingo namų renovavimo visos šalies mastu.
Turi rastis bendras ir aukščiausiu politiniu lygmeniu koordinuojamas Vyriausybės, savivaldybių, finansinių institucijų bei privataus sektoriaus veikimas. Konservatoriai turi aiškų ir racionalų planą energetikos ūkio krizei pažaboti – laikas veikti ryžtingai.
Stabdyti švaistymą
Vos ne kas mėnesį drastiškai brangstančias dujas perkame iš vienintelės tiekėjos – Rusijos. Energetikų skaičiavimu, kritiniais 2010 metais net 70 proc. energijos išteklių sąnaudų Lietuvoje sudarys gamtinės dujos.
Namų ūkius ir šilumos vartotojus prislėgsianti finansinė našta gali tapti nepakeliama daugeliui mūsų, o ekonominės priklausomybės grėsmė – valstybei. Būtina pradėti taupyti pro kiauras daugiabučių sienas švaistomą šilumą bei skatinti alternatyvių gamtinėms dujoms vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.
Šiandien daugelis iš mūsų gyvename senuose daugiabučiuose, „suryjančiuose“ kelis kartus daugiau šilumos nei nauji namai. Ar ne simboliška skaityti reklamose, jog tūlas pilietis ar pilietė savo bute atliko „euro remontą“? Keli šimtai milijonų litų, kuriais dabar Vyriausybė bando spręsti daugiabučių renovacijos problemą, tėra ašaros vandenyne. Tokiais tempais galėtume žingsniuoti nebent gyvendami Viduržemio jūros pakrantėje – gyvename gi Neries upės krante.
Valstybiniu mastu
Nebėra laiko ir prasmės palikti daugiabučių renovavimą savieigai – pačių gyventojų ir savivaldybių nuožiūrai. Būtina įsteigti specialų vyriausybinį fondą, pritraukti kuo daugiau papildomų savų ir ypač - ES lėšų. Tai tik pradžios darbai, kurie, beje, jau seniai turėjo būti padaryti.
Valstybė turi užsikrauti ant savo pečių pagrindinę naštą. Siūlome veikti vadovaujantis principu: mažiau tarpininkų, mažiau biurokratizmo, mažiau finansinės naštos gyventojams. Parengus tipinius projektus, jau nuo 2009 metų būtina pereiti nuo pavienių daugiabučių apšiltinimo iki planingo namų renovavimo visos šalies mastu.
Turi rastis bendras ir aukščiausiu politiniu lygmeniu koordinuojamas Vyriausybės, savivaldybių, finansinių institucijų bei privataus sektoriaus veikimas. Konservatoriai turi aiškų ir racionalų planą energetikos ūkio krizei pažaboti – laikas veikti ryžtingai.
