Vilija Aleknaitė padėkojo mokyklos mokytojoms, kurios paskatino vaikus dalyvauti konkurse ir padovanojo mokyklai dovanų.
Dovanų gavo ir visi penkiolika konkurse dalyvavusių gimnazistų. Vilija skaitė jai labiausiai patikusias mokinių mintis, stebėjosi, kad vaikai yra tokie apsiskaitę ir Lietuvos ateitį piešia šiltomis spalvomis. Lietuvą gimnazistai įsivaizdavo kaip aukštųjų technologijų šalį, ekonomiškai nepriklausomą ir nebekamuojamą krizės.
Buvo išrinktas ir pats pesimistiškiausias rašinys, ir pats optimistiškiausias. Julija Šlepikaitė rašė: "Mano Lietuva po 20 metų, kurioje aš gyvensiu ir augsiu, šviesiuos, džiaugsiuos ir liūdėsiu, bus panaši į vaizduotėje susikurtą idealią šalį. Čia švies saulė [...] mamytės, pensininkai, neįgalieji, vaikai, neturintys tėvelių, seneliai, gyvenantys prieglaudose, nebus valstybės atstumtieji, vieniši ir nelaimingi. Priešingai. Jie turės tai, ko taip trūksta norinčiam būti laimingu žmogui - meilės ir paramos".
Dauguma mokinių mano panašiai, kaip Emilis Monstavičius: "Lietuvą po 20 metų turėtų žinoti visas pasaulis. Neturėtų būti taip, jog aiškindami savo valstybės vietą žemėlapyje užsieniečiams sakytume, kaj ji - šalia Rusijos".
Justas Pupelis norėtų, kad "vaikai, jaunuoliai ateityje suprastų, jog Lietuvos himną giedoti malonu - taip išreiškiame pagarbą Lietuvai, jos istorijai".
Vaikai rašiniuose svajojo, kad Lietuvoje suklestėtų kultūra, kad visi nesigėdydami dainuotų liaudies dainas, šoktų lietuvių liaudies šokius. Ugnė Dubonytė savo rašinyje rašo, kad po 20 metų "kultūra taps vienu svarbiausių dalykų bei nurungs tokius "kultūros centrus" kaip "Maxima" ar "Akropolis".
Lietuvių kalbos mokytoja Virginija Žvirblytė padėkojo Vilijai visų vaikų vardu sakydama, kad šis konkursas buvo unikali galimybė vaikams pasvajoti, kokia bus Lietuva, kai jie jau bus suaugę, kokius save pačius jie mato ateities Lietuvoje.
"Jei nori pakeisti pasaulį, keisk pirmiausia save", - rašė trečiokė gimnazistė Gretė Černiauskaitė.
Bendravimas su Seimo nare moksleiviams labai patiko, tad buvo nutarta susitikti dar kartą.
...
