2005 metų rugsėjo 29 d. Seimo plenariniame posėdyje valdančioji kairiųjų dauguma neleido įtraukti į opozicinės Tėvynės Sąjungos frakcijos darbotvarkę šios frakcijos narės V. Aleknaitės Abramikienės parengto įstatymų pataisų paketo dėl nacistinio ir komunistinio totalitarinių režimų simbolių uždraudimo.
Remiantis Seimo Statuto 90 str. 1 dalimi, kuri sako, jog Seimo savaitės posėdžių darbotvarkės projektai rengiami “pagal patvirtintą darbų programą”, buvo suvaržyta LR Konstitucijoje įtvirtinta parlamentaro įstatymų iniciatyvos teisė.
Pažymėtina, jog nė viena Seimo Statuto nuostata negali būti viršesnė už pagrindinį šalies įstatymą arba jam prieštarauti.
Todėl šis akibrokštas tiktai išreiškia keistą valdančiosios daugumos prisirišimą prie komunistinio režimo laikų simbolikos, o tuo pačiu – ir nacių režimo simbolikos, kadangi įstatymų pakete, kurio neleista pateikti svarstyti, abu šie režimai bei jų esmę išreiškiantys simboliai vertinami vienodai neigiamai.
Parengto projekto tikslas ir numatoma taikymo apimtis (siekis apsaugoti viešąją erdvę) jokiu būdu neprieštarauja konstitucinei teisei laisvai reikšti įsitikinimus. Konstitucijos 25 str. 3 dalis leidžia įstatymu apriboti šią teisę, kai yra būtina apsaugoti kitas konstitucines vertybes, jų tarpe – ginti konstitucinę santvarką. 4 dalis teigia, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.”
LR Konstitucinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuota, jog “įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą” ir kad formuluotės “nusikalstami veiksmai” negalima aiškinti vien lingvistiškai, t.y. kad reikia varžyti tik tokius veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė. “Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikloms, kuriomis, dengiantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.”
Parengtu projektu kaip tik ir siekiama įgyvendinti Konstitucinio teismo nurodytas Seimo konstitucines prievoles.
Europos valstybių patirtis
Atsakomybė už nacistinių simbolių propagavimą numatyta Vokietijos, Austrijos, Italijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Švedijos įstatymuose.
Vengrijoje ir Latvijoje uždrausti abiejų totalitarinių režimų – ir nacistinio, ir komunistinio, simboliai.
Vengrijos konstitucinis teismas 2000 m. gegužės 9 d. nutarimu konstatavo, kad tokio pobūdžio saviraiškos teisės apribojimai atitinka šalies Konstituciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pasak Vengrijos Konstitucinio teismo, tokie apribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti esmines jos konstitucines vertybes – nacionalinį saugumą, viešąją tvarką, žmonių orumą ir moralę.
Latvijos Respublikos mitingų, eitynių ir piketų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis 5 punktas draudžia tokių renginių dalyviams naudoti SSRS, Latvijos SSR ir nacistinės Vokietijos vėliavas bei herbus, taip pat atlikti jų himnus.
Rengiant projektą, kurio grubiai neleido Seimui pateikti jo valdančioji dauguma, buvo visapusiškai išnagrinėta ir įvertinta Europos valstybių, ypač Vengrijos patirtis.
Lietuva galėjo tapti trečiąją iš naujųjų ES valstybių narių, ryžtingai padėjusių lygybės ženklą tarp dviejų kruvinųjų režimų, hitlerinio ir stalininio. Dėl valdančiosios kairiųjų daugumos spaudimo šito nebuvo galima pasiekti.
Belieka su apgailestavimu tikėtis, jog pati sąmonėjanti visuomenė privers valdančiuosius priimti teisingus sprendimus.
Remiantis Seimo Statuto 90 str. 1 dalimi, kuri sako, jog Seimo savaitės posėdžių darbotvarkės projektai rengiami “pagal patvirtintą darbų programą”, buvo suvaržyta LR Konstitucijoje įtvirtinta parlamentaro įstatymų iniciatyvos teisė.
Pažymėtina, jog nė viena Seimo Statuto nuostata negali būti viršesnė už pagrindinį šalies įstatymą arba jam prieštarauti.
Todėl šis akibrokštas tiktai išreiškia keistą valdančiosios daugumos prisirišimą prie komunistinio režimo laikų simbolikos, o tuo pačiu – ir nacių režimo simbolikos, kadangi įstatymų pakete, kurio neleista pateikti svarstyti, abu šie režimai bei jų esmę išreiškiantys simboliai vertinami vienodai neigiamai.
Parengto projekto tikslas ir numatoma taikymo apimtis (siekis apsaugoti viešąją erdvę) jokiu būdu neprieštarauja konstitucinei teisei laisvai reikšti įsitikinimus. Konstitucijos 25 str. 3 dalis leidžia įstatymu apriboti šią teisę, kai yra būtina apsaugoti kitas konstitucines vertybes, jų tarpe – ginti konstitucinę santvarką. 4 dalis teigia, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.”
LR Konstitucinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuota, jog “įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą” ir kad formuluotės “nusikalstami veiksmai” negalima aiškinti vien lingvistiškai, t.y. kad reikia varžyti tik tokius veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė. “Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikloms, kuriomis, dengiantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.”
Parengtu projektu kaip tik ir siekiama įgyvendinti Konstitucinio teismo nurodytas Seimo konstitucines prievoles.
Europos valstybių patirtis
Atsakomybė už nacistinių simbolių propagavimą numatyta Vokietijos, Austrijos, Italijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Švedijos įstatymuose.
Vengrijoje ir Latvijoje uždrausti abiejų totalitarinių režimų – ir nacistinio, ir komunistinio, simboliai.
Vengrijos konstitucinis teismas 2000 m. gegužės 9 d. nutarimu konstatavo, kad tokio pobūdžio saviraiškos teisės apribojimai atitinka šalies Konstituciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pasak Vengrijos Konstitucinio teismo, tokie apribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti esmines jos konstitucines vertybes – nacionalinį saugumą, viešąją tvarką, žmonių orumą ir moralę.
Latvijos Respublikos mitingų, eitynių ir piketų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis 5 punktas draudžia tokių renginių dalyviams naudoti SSRS, Latvijos SSR ir nacistinės Vokietijos vėliavas bei herbus, taip pat atlikti jų himnus.
Rengiant projektą, kurio grubiai neleido Seimui pateikti jo valdančioji dauguma, buvo visapusiškai išnagrinėta ir įvertinta Europos valstybių, ypač Vengrijos patirtis.
Lietuva galėjo tapti trečiąją iš naujųjų ES valstybių narių, ryžtingai padėjusių lygybės ženklą tarp dviejų kruvinųjų režimų, hitlerinio ir stalininio. Dėl valdančiosios kairiųjų daugumos spaudimo šito nebuvo galima pasiekti.
Belieka su apgailestavimu tikėtis, jog pati sąmonėjanti visuomenė privers valdančiuosius priimti teisingus sprendimus.
