2007.09.25 Tėvynės sąjunga sieks įveikti teismų sistemos uždarumą

Vilija Aleknaitė Abramikienė, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė
Stasys Šedbaras, advokatas

Visuomenė gal jau ir pamiršo pavasarį vykusius debatus dėl Teismų įstatymo, kurio svarstymas Seime buvo sustabdytas, turint tikslą labiau įsigilinti į šio įstatymo turinį ir atrasti tam tikrą konsensusą tarp įvairių politinių jėgų ir interesų grupių. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriame dirba ir Tėvynės sąjungos atstovas, dalyvavo susitikime su valstybės vadovu. Ir vykstančios diskusijos už Seimo ribų, ir šis susitikimas stebino tuo, kad buvo minimos ne esminės teismų sistemos ydos, o atskiros pavardės, atskiri teismai ir susidarė įspūdis, tarsi vyktų galių kova ar kova dėl įtakų. Mes pasižadėjome, kad Tėvynės sąjunga kūrybiškai išnaudos susidariusią pauzę ir pasieks tokių siūlymų, kurie atspindėtų ne atskirų teismų ar pavardžių problemas, bet pačių teismų sistemos raidos specifiką, poreikius ją keisti ir labiau atspindėti visuomenės norus bei viltis.

Praverti duris nepažeidžiant teisėjo nepriklausomumo

Siūlymai, kuriuos mes teikiame (V. Aleknaitė Abramikienė yra įregistravusi 3 įstatymų projektus: pasiūlymus pavasario sesijoje Seime jau įregistruotam Teismų įstatymui projektui; Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir LR Konstitucijos 74, 84, 112, 116 straipsnių papildymo įstatymo projektą) yra gera proga Seimui, susirinkusiam po vasaros ir spėjusiam pademonstruoti chaotišką darbo stilių, susitelkti ir įrodyti, kad šiais, paskutiniaisiais prieš rinkimus, metais jis gali priimti labai reikšmingus mūsų valstybei ir teismų sistemai sprendimus.

Tėvynės sąjunga buvo kaltinama, kad stabdo labai svarbaus įstatymo priėmimą. Buvo netgi pasigirdę frazių, jog įstatymu nebūtina tvarkyti sisteminių reikalų. Mūsų pozicija buvo visai kitokia. Su teismų valdžia ir su teismais negalima elgtis atsainiai. Mes manome, kad reikia įvertinti tą periodą nuo dabartinės teismų sistemos įkūrimo ir pasižiūrėti, kodėl visuomenė turi pretenzijų teismams, ar jos pagrįstos, ar tikrai tiesa, kad teismų sistema yra uždara. Spaudoje yra buvę tokių pasakymų kaip "teisėjų klanas" ir pan. Tai nėra naujiena. Tokias pačias problemas kelia ir Vakarai. Pvz., Vokietijoje dažnai sakoma, kad mes esame ne teisinė valstybė, o teismų valstybė, kad teismai turi per daug galių.

Mes pamatėme, kad tokių dalykų nėra projekte, kuris teikiamas svarstyti Seimui, todėl prisiėmėme operatyvią atsakomybę pasvarstyti, kaip pagerinti projektą. Mūsų pasiūlymai išsamūs ir gausūs (jie jau įregistruoti). Kaip teko kalbėti su kitų frakcijų politikais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais, iš esmės yra sutinkama su pozicija, kurią mes išdėstėme. Pats svarbiausias dalykas, kurį siūlome – praverti duris į teismų sistemą, nepažeidžiant teisėjo nepriklausomumo garantijų. Nagrinėjant konkrečią bylą teisėjas turėtų likti nepriklausomas, atvirkščiai – mes šalia to, kad atveriame duris, dar siūlome papildomų garantijų teisėjui, stiprindami jo nepriklausomumą. Viena iš nepriklausomumo garantijų teisėjui yra negalimumas atimti bylos ir perduoti kitam teisėjui. Manome, kad reikia keisti bylų skirstymo taisykles. Bylų skirstymas neturi priklausyti nuo jokio administratoriaus valios. Reikia įvesti kompiuterines programas, kaip yra kitose pasaulio šalyse.

Nesiryžtame siūlyti tarėjų instituto

Manome, kad nei valstybė, nei visuomenė dar nėra pribrendusi ir kažin ar pribręs tarėjų institutui, tačiau manome, kad yra pakankamai kitokių mechanizmų, kurie leistų visuomenės atstovams dalyvauti formuojant teismus, dalyvauti vertinant teisėjų veiklą, kas yra labai svarbu. Taip pat ir dalyvauti patariant valstybės vadovui, kai yra sprendžiamas klausimas dėl teisėjo paskyrimo, atleidimo, perkėlimo. Visiškai nenorime paneigti teisėjų korpuso galių, kai kuriose institucijose visuomenės atstovai dalyvauja paritetiniais pagrindais, kai kur teisėjų yra daugiau, – bet čia detalės ir nežinia, kaip Seimas apsispręs. Mūsų siūlymai, kad šalia teisėjų svarbiausiose institucijose, išskyrus, žinoma, Garbės teismą, kuris yra teisėjų teismas, dalyvautų žinomi visuomenės atstovai ir kad, formuojant tas institucijas, dalyvautų ne viena kuri nors institucija, o ir valstybės vadovas, ir tautos atstovybė Seimas, ir Vyriausybė, nes Vyriausybės rankose yra biudžetiniai, materialiniai resursai. Kai kuriuose teismuose nagrinėjant bylas dar yra problemų, ypač reikia spręsti administracinių teismų papildomos materialinės pagalbos klausimus, kad greičiau būtų nagrinėjamos bylos.

Norime priminti, jog Teisės institutas yra atlikęs labai išsamų tyrimą ir jis yra prieinamas visuomenei. Ten labai teisingai pastebėta, jog Lietuva nėra bolševikinė Rusija, kuri gali per vieną naktį nuspręsti, kad liaudis dalyvauja priimant sprendimus. Bolševikams, kurie siekė sudaryti teisingumo regimybę, buvo labai lengva tą nuspręsti. Demokratinė visuomenė turi priaugti, nes būti tarėju ne tik didelė garbė, bet ir darbas, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir žinių. Turint galvoje, kad šiuolaikiniai teismai taiko Lietuvos ir ES civilinę ir baudžiamąją teisę, įsivaizduoti, kad visose bylose galėtų dalyvauti tarėjai, nėra pagrindo. Jų kvalifikacija taptų neišsprendžiama problema. Kitas dalykas, jeigu ateityje atsirastų specializuoti darbo, šeimos teismai, šiuose teismuose dėl jų bylų specifikos tarėjų dalyvavimas būtų visiškai natūralus, ypač darbo bylose. Tokie teismai būtų savotiškas darbo arbitražas.

Kaip įveikti administracinių teismų uždarumą

Siūlome keisti Administracinių teismų sistemos statusą, ypač aukščiausios grandies, kur priimami galutiniai, neskundžiami sprendimai svarbiose bylose, pvz., sprendžiančiose milijonines sumas mokestinėse bylose. Administracinio teismo teisinė padėtis, lyginant netgi su Apeliaciniu teismu ar Aukščiausiuoju teismu, yra gerokai žemesnė. Taip susiklostė, be to, kuriant sistemą galbūt nebuvo laiko galvoti apie tai.

Kita vertus, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, kurie priima galutinius sprendimus, buvo skiriami į pareigas labai uždaru būdu, iš esmės tik Lietuvos prezidento, o, galima sakyti, Prezidento kanceliarijos, ir visuomenė per savo atstovybę nelabai galėjo žinoti, kas paskiriami. Jeigu Seimas pritartų mūsų siūlomoms Konstitucijos pataisoms, jie būtų skiriami kaip Apeliacinio teismo teisėjai ir taip pat atleidžiami; šiems teisėjams atsirastų apkaltos institutas. Tokiu būdu administracinių teismų uždarumas būtų kur kas sumažintas. Į visas teisėjų savivaldos institucijas, išskyrus Garbės teismą, įvedame visuomenės atstovus, vadovaudamiesi mechanizmu, kurį teikia pati Konstitucija. Konstitucijoje pagrindinė atsakomybė už teismų darbą tenka Prezidentui. Mes atitinkamai proporcijas taip ir matome. Jeigu Prezidentas siūlo du žinomus visuomenei nusipelniusius asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą, tai Seimas ir Vyriausybė pasiūlo dar po vieną tokį visuomenės atstovą. Ir atsiranda ne tik valdžių balansas, atitinkantis Konstituciją, bet tuo būdu valdžios institucijos jaučia atsakomybę už tuos visuomenės atstovus, kuriuos pasiūlo.

Kitas klausimas, kuris buvo nuolat keliamas diskusijose ir, matyt, bus keliamas, tai dėl kasacijos instituto Administracinių teismų darbe. Mes manome, kad tas klausimas neturėtų būti skubotai sprendžiamas. 2003 m. dėl to dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo grupė ir nutarė, kad dabartinė sistema yra tinkama ir reiktų pasitikrinti, kaip ji funkcionuos. Todėl dar vienos instancijos įvedimas užvilkintų bylų, kurios ir taip ilgokai trunka, nagrinėjimą, todėl mes siūlome tam tikrą kompromisinį variantą tais atvejais, kada yra kreipiamasi į Vyriausiąjį administracinį teismą, jau priėmus galutinį sprendimą, pasinaudojant tokia procedūra kaip proceso atnaujinimas.

Vyriausiasis administracinis teismas buvo kritikuojamas, kad sprendimą dažniausiai priima trijų teisėjų kolegija, jeigu yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo (kai teisėjai padaro klaidą arba atsiranda naujos aplinkybės). Mes siūlome, kad tokiais atvejais, kurie yra panašūs į kasacijos pagrindus, – tai yra dėl materialinės teisės normos netinkamo aiškinimo ir taikymo arba kai nukrypstama nuo vieningos administraciniu teismu praktikos, – bylą turėtų nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija arba plenarinė sesija. Tai būtų papildoma garantija.
Mūsų siūlymai neužkerta kelio jokiai kasacijos formai, nes kasacija yra procesinio įstatymo reikalas. Teismų įstatymas sprendžia teismų sandaros funkcionavimo klausimą.

Siūlymų esmė – valdžių tarpusavio balansas

Kai kas gali pasakyti, kaip teismas gali atsiskaityti, jeigu yra nepriklausomas? Galima pateikti analogiją – Respublikos Prezidentas taip pat yra renkamas tautos, tačiau jis Seime daro metinį pranešimą, kurį Seimas išklauso. Teisėjų taryba taip pat kasmet galėtų padaryti metinį pranešimą, įvardindama tas problemas, su kuriomis susiduria. Taip pat ir svarbiausiųjų teismų pirmininkai.

Dar vienas dalykas – tai teisėjų drausmės bylos. Mes esame pasiūlę, kad ne tik teisingumo ministras, bet ir asmenys, susiję su byla, kurios nagrinėjime dalyvavo teisėjas, galėtų siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui. Būtų papildoma garantija piliečiams, kurie manytų, kad teisėjas piktnaudžiavo savo teisėmis, apskųsti teisėją, siūlyti jam iškelti drausmės bylą.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mūsų pasiūlymai nėra radikalūs, kad jie nerevoliuciniai, bet mes tuo ir didžiuojamės, nes manome, kad mūsų tikslas yra realiai atverti teismų sistemą ir suteikti visuomenei svertus veikti.

Yra dalykų, susijusių su bylų skirstymu, egzaminų sistemos pakeitimu. Taip pat mes siūlome atsisakyti kandidatų į teisėjus, o geriau tuos pinigus, kuriuos skiria biudžetas, panaudoti teisėjų padėjėjų skaičiui didinti, ypač Vyriausiajame administraciniame teisme, Vilniaus apygardos administraciniame, gal ir kituose teismuose labai apkrauti darbu. Užuot didinus teisėjų skaičių, galima būtų didinti padėjėjų skaičių, kurie atliktų didelį darbą ir būtų rengiamas būsimųjų teisėjų rezervas. Tai būtų efektyvesnis mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas.

Visų siūlymų esmė būtų ta, kad būtų išlaikomas valdžių tarpusavio balansas. Jeigu, pvz., administraciniai teismai kontroliuoja vykdomąją valdžią, Konstitucinis teismas – Vyriausybę ir įstatymų leidybą, tai kad būtų tam tikras tarpusavio informacijos apsikeitimas ne apie konkrečias bylas, bet apie iškylančias problemas, apie teismų sistemos spręstinus klausimus, dalyvaujant Seimui, Vyriausybei, valstybės vadovui. Kad būtų tarpusavio bendravimas, susikalbėjimas ir kad tą kalbėjimą girdėtų visuomenės informavimo priemonės ir pati visuomenė. Mes manome, kad tokiu atveju būtų daugiau žinojimo ir pasitikėjimo teismų veikla. Tai nėra vaistai nuo visų ligų, teismai, kaip ir politikai, kurie yra dažnai kritikuojami, yra tos pačios visuomenės dalis. Tiek politikai, tiek teisėjai, tiek kiti valdžios atstovai yra geriausi visuomenės atstovai, todėl turėtume iš esmės keisti atrankos sistemą, kuri atrinktų tikrai geriausius, ką it siūlome.

Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-09-25