Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės vadovė Vilija Aleknaitė Abramikienė, grįžusi iš 2006 m. rugsėjo 26 d. vykusio Airijos lietuvių suvažiavimo, vykusio Korko mieste, surengė spaudos konferenciją ir išsakė ne tik savo įspūdžius, bet ir lietuvių problemas bei poreikius.
Seimo narė kalbėjo apie priemones, kurių turėtų imtis Lietuvos valstybė, kad neprarastų Airijoje ir kitose šalyse gyvenančių lietuvių, kurių emocinis ryšys su gimtine kol kas yra labai stiprus. Jos nuomone, pirmiausia turi atsirasti politinė valia: Seimas turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos nacionalinės televizijos bent vienos programos transliavimo užsieniui, visų pirma Europos ir Amerikos žemynams, kur gyvena daugiausia lietuvių, ir rasti biudžete tam reikalingus 3 mln. Lt. Kartu su Teisės komiteto pirmininku dalyvavusi lietuvių suvažiavime V. Aleknaitė Abramikienė taip pat žada imtis iniciatyvos palengvinti lietuvių vaikams, gimusiems Airijoje, pilietybės suteikimo procedūrą. Dabar lietuviai lengviau gauna Latvijos pilietybę, nes Latvijoje nereikia įveikti sunkiai įveikiamų biurokratinių barjerų.
Seimo narė pasidžiaugė, kad Airijos lietuviai domisi Lietuva, visose keturiose vietovėse, kur daugiausia susitelkę lietuvių, veikia lituanistinės mokyklėlės ir dalis mokytojų jose dėsto nemokamai, bet išeiviams reikalinga pagalba. "Ambasados ir lietuvių bendruomenės atstovai siūlė sekti Lenkijos pavyzdžiu. Lenkai jau yra įsteigę gimnaziją, kurioje dėstoma pagal Lenkijos švietimo programą. Todėl manau, kad mūsų švietimo ministrei reikia kuo greičiau nuvykti į Dubliną, susitikti su ambasada ir Lietuvių bendruomene, kuri išsirinko savo naują vadovybę, ir pasidomėti, kaip galima būtų dvišalių sutarčių pagrindu, derinant Lietuvos ir Airijos įstatymus, apsvarstyti gimnazijos steigimo galimybę", – sakė Seimo narė, įspėjusi, kad lietuvybės palaikymui Airijoje yra būtinos neatidėliotinos priemonės. Nesant galimybių žiūrėti lietuvišką televiziją, tautiečiams nieko nebelieka, kaip žiūrėti nemokamas rusiškas programas.
Seimo narė kalbėjo apie priemones, kurių turėtų imtis Lietuvos valstybė, kad neprarastų Airijoje ir kitose šalyse gyvenančių lietuvių, kurių emocinis ryšys su gimtine kol kas yra labai stiprus. Jos nuomone, pirmiausia turi atsirasti politinė valia: Seimas turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos nacionalinės televizijos bent vienos programos transliavimo užsieniui, visų pirma Europos ir Amerikos žemynams, kur gyvena daugiausia lietuvių, ir rasti biudžete tam reikalingus 3 mln. Lt. Kartu su Teisės komiteto pirmininku dalyvavusi lietuvių suvažiavime V. Aleknaitė Abramikienė taip pat žada imtis iniciatyvos palengvinti lietuvių vaikams, gimusiems Airijoje, pilietybės suteikimo procedūrą. Dabar lietuviai lengviau gauna Latvijos pilietybę, nes Latvijoje nereikia įveikti sunkiai įveikiamų biurokratinių barjerų.
Seimo narė pasidžiaugė, kad Airijos lietuviai domisi Lietuva, visose keturiose vietovėse, kur daugiausia susitelkę lietuvių, veikia lituanistinės mokyklėlės ir dalis mokytojų jose dėsto nemokamai, bet išeiviams reikalinga pagalba. "Ambasados ir lietuvių bendruomenės atstovai siūlė sekti Lenkijos pavyzdžiu. Lenkai jau yra įsteigę gimnaziją, kurioje dėstoma pagal Lenkijos švietimo programą. Todėl manau, kad mūsų švietimo ministrei reikia kuo greičiau nuvykti į Dubliną, susitikti su ambasada ir Lietuvių bendruomene, kuri išsirinko savo naują vadovybę, ir pasidomėti, kaip galima būtų dvišalių sutarčių pagrindu, derinant Lietuvos ir Airijos įstatymus, apsvarstyti gimnazijos steigimo galimybę", – sakė Seimo narė, įspėjusi, kad lietuvybės palaikymui Airijoje yra būtinos neatidėliotinos priemonės. Nesant galimybių žiūrėti lietuvišką televiziją, tautiečiams nieko nebelieka, kaip žiūrėti nemokamas rusiškas programas.
