Vilniuje vykusioje ESBO asamblėjoje priimta rezoliucija, sulyginanti Stalino ir Hitlerio režimus, papiktino rusų politikus. Pasak Rusijos URM atstovo Andrejaus Nesterenkos, šis dokumentas „iškraipo istoriją politiniais tikslais“. Vilijos Aleknaitės-Abramikienės teigimu, šis Rusijos pralaimėjimas rodo, kad dabartinė vykdoma politika šią šalį stumia į tarptautinę izoliaciją.
Ar galima sakyti, kad Lietuva pasiekė pergalę ESBO asamblėjoje?
Neabejotinai. Seimo Užsienio reikalų komiteto suformuluotus uždavinius, kuriuos man kaip delegacijos vadovei buvo pavesta įvykdyti, įvykdėme šimtu nuošimčių. Pasiekti tokį rezultatą pasiseka ne taip jau dažnai, todėl galima sakyti, kad dirbome ne veltui ir kad Lietuvai rūpimus klausimus dėl energetinio saugumo bei Ribbentropo-Molotovo pakto 70-mečio pateikėme tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.
Dabar erdvėje nuo Vankuverio iki Vladivostoko, kuri apima buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, stalinizmas ir nacizmas yra sulyginti kaip didieji XX amžiaus nusikalstami režimai. Tai didžiulė Lietuvos pergalė ir dovana mūsų piliečiams, minintiems Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktį. Dar visai neseniai sunku būtų buvę patikėti, kad tie Rusijos kaimynai, kurie ilgus dešimtmečius ir net šimtmečius buvo pavergti, balsuotų už tokią rezoliuciją nebijodami didžiosios kaimynės! Net armėnai neprotestavo.
Paradoksas, bet R. Battelli ir mano pateiktos rezoliucijos „Padalintosios Europos suvienijimas“ formuluotė, sugretinanti nacizmą ir stalinizmą kaip du nusikalstamus totalitarinius režimus, yra aiškesnė ir tiesesnė, negu skaitėme Europos Parlamento (EP) balandžio 2 dienos rezoliucijoje „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“.
EP, vienijantis labiausiai vakarietišką valstybių bendriją, šiuodu režimus įvertino atskirais punktais, jų nesugretindamas.Tai jokiu būdu nemenkina EP lyderystės įvertinant totalitarinius režimus Europoje.Tačiau liudija, kokį stulbinamai principingą žingsnį žengė ESBO Parlamentinė Asamblėja. Juk tai yra parlamentinis dėmuo gigantiškos organizacijos, jungiančios 56 valstybes ir veikiančios daugiausia konsensuso principu.
Gal Lietuva turėtų aktyviau ginti savo interesus ir aštriau kelti mums rūpimus klausimus?
Lietuva turi žinoti, kad niekas be mūsų pačių mūsų reikalais nepasirūpins ir nuolat aktyviai veikti tarptautinėje arenoje – be abejonės, ieškodama bendraminčių ir bandydama įtikinti netgi oponentus. Kita vertus, ne kartą patyrėme, jog tariamai naivus tikėjimas ir ištikimybė vertybėms padaro mus kur kas stipresnius , negu pragmatiškas stumdymasis politikos prieangiuose.
Kaip vertinate Graikijos ir Rusijos atstovų išsišokimus?
Klausantis rafinuota retorika atmieštų p. Kozlovskio įžeidinėjimų bei grasinimų taip ir norėjosi atsakyti: „Jupiteri, tu pyksti...“ Tačiau mano strategija šioje Asamblėjoje buvo viena: įtikinti daugiataučio parlamento narius balsuoti „už“ ir pasiekti pergalę. Jokių emocijų sau negalėjau leisti.
Tiesa, sesijoje dalyvavo ir penki įvairių šalių komunistai, jų tarpe – vienas graikas, paskelbę savo kritišką nuomonę į mūsų rezoliuciją. ESBO PA turi 320 narių, todėl Asamblėjai tai nėra problema, tai tik įrodymas, kad ji yra demokratiška organizacija, leidžianti pareikšti net tokias daugumai nepriimtinas nuomones.
Man gaila, kad dalis žiniasklaidos pastebėjo vien graiką, o ne, pavyzdžiui, švediškosios Habsburgų dinastijos palikuonių atšakos atstovę, Lietuvos draugę Walburgą Habsburg Douglas, kuri vadovauja Trečiajam pagrindiniam komitetui. Kalbėdama su minėtuoju graiku, ji pasakė: „Mielas Aliksandraki, aš labai džiaugiuosi, kad Jūs pasisakėte būtent šitaip, nes Jūs pasakėte viską, ko aš tikiuosi iš komunisto...“ Toks yra Europos stilius. Būdami Europos dalimi ir dalyvaudami tarptautiniuose forumuose, šio stiliaus negalime ignoruoti.
Kokio atgarsio sulaukė A. Valinsko pasiūlymas atsiprašyti už tuos akibrokštus?
Turiu pripažinti, kad jis nebuvo tinkamai suprastas. Tačiau šis pasisakymas, ko gero, buvo skirtas Lietuvos žmonėms, o ne Asamblėjos nariams, todėl jokios problemos aš nematau.
Ar neatrodo, kad Rusija pralaimėjo diplomatinę kovą?
Jei būčiau mokytoja, dabartinei Rusijos vadovybei už jos vykdomą politiką parašyčiau vienetą, t.y. „kuolą“. Nes tie, kurie ją formuoja ir vykdo, daro viską, kad jų valstybė liktų izoliuota. Bandymai Rusijoje reabilituoti stalinizmą vienus gąsdina, o kitiems tiesiog nepatinka. Laikas pradėti racionaliau mąstyti. Jeigu Rusija būtų ėjusi tuo demokratizacijos keliu, kurį buvo numatęs Aleksandras Jakovlevas ir Borisas Jelcinas pačioje Sovietų Sąjungos žlugimo pradžioje, manau, šiandien turėtume nuostabius santykius su Rusija. Tai būtų naudinga absoliučiai visiems šioje planetoje. Bet juk niekada ne vėlu.
Kodėl net kai kurios NVS šalys jos nepalaikė?
Man regis, karas Gruzijoje labai iškalbingai paliudijo ko galima tikėtis, gyvenant „artimajame užsienyje“. Tai paveikė tų valstybių politikus ir jų mąstymą.
Ar neatrodo, kad Rusija daugiau savo advokatų įgyja Vakarų Europoje, o ne buvusiame komunistiniame bloke?
Rusija – turtinga ir galinga valstybė, turinti įtakingą elitą, kuris labai sėkmingai darbuojasi, palenkdamas į savo pusę Vakarų lyderius bei jų elitą. Tam naudojami patys įvairiausi įtakos svertai. Tuo tarpu buvusiame komunistiniame bloke dar tebeskauda randai, todėl netgi galinga įtakos mašina negali to skausmo persverti.
Tikiuosi, jog po šios ESBO PA sesijos pasaulis pradės geriau suprasti tuos procesus, kurie vyksta ES kaimynystėje ir įvertinti EK pasiūlytą veikimo instrumentą, kurį vadiname Rytų kaimynystės politika. Atkreipčiau dėmesį į konstruktyvų Baltarusijos delegacijos darbą šioje sesijoje. O juk tai – atstovai to parlamento, kurio demokratinis pasaulis nepripažįsta! Bet jie dar kartą pademonstravo, kad nori artimesnių santykių su Europa.
Kokių Rusija gali imtis žingsnių diplomatinėje kovoje?
Reakcija į pasibaigusios sesijos rezultatus Rusijoje labai audringa. Rusija grasina išeiti iš ESBO. Abeji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, smerkiančius pareiškimus, o Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pažadėjo, jog reakcija bus žiauri. Vis dėlto aš tikiu, jog valstybė, turinti ilgametes diplomatijos tradicijas, nesiims kokių nors neapgalvotų desperatiškų žingsnių, kurie ją dar labiau izoliuotų.
Jėgos demonstravimas ir gąsdinimas, netgi fizinis susidorojimas su kitaminčiais – tai vadinamųjų „silovikų“ metodas. Bet yra ir kita, mąstanti Rusija, kurios balsas taip pat girdimas šiomis dienomis. Jis mums pažįstamas dar iš Sąjūdžio laikų, kai rusų inteligentija aktyviai rėmė mūsų išsilaisvinimą. Dar nepamiršome, kaip po Sausio įvykių vyko demonstracijos už Lietuvos laisvę Maskvoje ir Leningrade, kaip už mūsų žuvusiuosius degė žvakutės. Aš iki šiol ilgiuosi būtent šitos Rusijos, kuri dabar yra pritildyta, bet tikiu – gyva. Ir ji tikrai gyvens.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5240478
ESBO sesijai – rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto
Siekiama, kad ESBO sesijoje Vilniuje būtų svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto.
Rezoliucijos rengėja TS-LKD atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad dokumentas reikšmingas stalinizmo nusikaltimų pripažinimo siekiančioms Baltijos šalims. Tuo metu teisės ir politikos ekspertai teigia, kad tarptautiniu lygmeniu dokumentas būtų tik simbolinis.
Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės V. Aleknaitės-Abramikienės siūloma rezoliucija būtų siekiama, kad ESBO, kaip „saugumą ir stabilumą užtikrinanti organizacija, prisimintų Berlyno sienos griūties 20-metį“ ir stalinizmo bei nacionalizmo režimų sukaktį.
Dokumente siūloma tęsti tyrimus dėl totalitarizmo palikimo ir gilinti visuomenės žinias apie jį, remti nevyriausybines organizacijas atliekant tyrimus ir supažindinant visuomenę su režimų nusikaltimais, taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl režimų šlovinimo, ekstremistinių judėjimų augimo.
Be kita ko, Seimo narė siūlo pasisakyti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Tiesa, panašu, kad V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucija bus sujungta su rezoliuciją „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“ siūliusio slovėno rezoliucija.
Pasak konservatorės, iš pradžių nenorėta siūlyti rezoliucijos, nes Lietuva – šalis šeimininkė. Vėliau buvo pastebėta, kad slovėno parengta rezoliucija taip pat atspindi XX amžiaus nusikaltimus žmogiškumui ir du dokumentus pabandyta sujungti.
Parlamentarė tiki gebėsianti išsaugoti rezoliucijos pagrindinę idėją.
Pasak parlamentarės, šiuo metu „vyksta derybos dėl retorikos“, bet rezoliucijos bus jungiamos tik tuo atveju, jei dokumente išliks Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimas.
„Jeigu jo išvengtume, mes nusikalstume tiesai, Baltijos kraštams. Mes visi kentėjome nuo nusikalstamo sandorio“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, rezoliucija yra ne tik simbolinis gestas, o vertinti ją galima įvairiais aspektais.
„Baltijos šalims pakto interpretavimas yra itin svarbus politinėje ir ekonominėje erdvėje, nes okupacija buvo tiesioginė šio pakto išdava. Mums visada bus labai svarbu pripažinti, kad tai buvo sandoris. [...] tai visada politiškai svarbu“, – įsitikinusi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak politologo Raimundo Lopatos ir tarptautinės teisės žinovo Dainiaus Žalimo, nors rezoliucija skiriama jautriai Lietuvai temai, jos reikšmė šaliai – simbolinė.
Pasak politologo R. Lopatos, tokia rezoliucija galėtų būti laikoma simboliniu dokumentu ir nuoseklia taktika.
Anot R. Lopatos, sunku spėti, kaip gali būti sureaguota į tokį dokumentą – daug reikštų Rusijos reakcija. „Tai siejasi ir su okupacinės žalos atlyginimo klausimu“, – teigė pašnekovas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, dokumento reikšmė – tik daugiapolitinė, nes teisine prasme ši rezoliucija galėtų tapti tik rekomendacija šalims.
„Tai būtų mažytis žingsnelis tinkama linkme, tik konsoliduota politinė valia. Pati iniciatyva [...], aišku, anksčiau ar vėliau iškelia atsakomybės klausimus. Ji turi politinę reikšmę, suteikia akstiną veikti“, – teigė D. Žalimas.
ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyks birželio 29–liepos 3 dienomis Vilniuje.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuri pirmininkaus šiai organizacijai.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys narės geografiškai išsidėsčiusios nuo Vankuverio iki Vladivostoko.
Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kuris yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.
Plačiau: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5222445
Rezoliucijos rengėja TS-LKD atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad dokumentas reikšmingas stalinizmo nusikaltimų pripažinimo siekiančioms Baltijos šalims. Tuo metu teisės ir politikos ekspertai teigia, kad tarptautiniu lygmeniu dokumentas būtų tik simbolinis.
Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės V. Aleknaitės-Abramikienės siūloma rezoliucija būtų siekiama, kad ESBO, kaip „saugumą ir stabilumą užtikrinanti organizacija, prisimintų Berlyno sienos griūties 20-metį“ ir stalinizmo bei nacionalizmo režimų sukaktį.
Dokumente siūloma tęsti tyrimus dėl totalitarizmo palikimo ir gilinti visuomenės žinias apie jį, remti nevyriausybines organizacijas atliekant tyrimus ir supažindinant visuomenę su režimų nusikaltimais, taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl režimų šlovinimo, ekstremistinių judėjimų augimo.
Be kita ko, Seimo narė siūlo pasisakyti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Tiesa, panašu, kad V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucija bus sujungta su rezoliuciją „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“ siūliusio slovėno rezoliucija.
Pasak konservatorės, iš pradžių nenorėta siūlyti rezoliucijos, nes Lietuva – šalis šeimininkė. Vėliau buvo pastebėta, kad slovėno parengta rezoliucija taip pat atspindi XX amžiaus nusikaltimus žmogiškumui ir du dokumentus pabandyta sujungti.
Parlamentarė tiki gebėsianti išsaugoti rezoliucijos pagrindinę idėją.
Pasak parlamentarės, šiuo metu „vyksta derybos dėl retorikos“, bet rezoliucijos bus jungiamos tik tuo atveju, jei dokumente išliks Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimas.
„Jeigu jo išvengtume, mes nusikalstume tiesai, Baltijos kraštams. Mes visi kentėjome nuo nusikalstamo sandorio“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, rezoliucija yra ne tik simbolinis gestas, o vertinti ją galima įvairiais aspektais.
„Baltijos šalims pakto interpretavimas yra itin svarbus politinėje ir ekonominėje erdvėje, nes okupacija buvo tiesioginė šio pakto išdava. Mums visada bus labai svarbu pripažinti, kad tai buvo sandoris. [...] tai visada politiškai svarbu“, – įsitikinusi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak politologo Raimundo Lopatos ir tarptautinės teisės žinovo Dainiaus Žalimo, nors rezoliucija skiriama jautriai Lietuvai temai, jos reikšmė šaliai – simbolinė.
Pasak politologo R. Lopatos, tokia rezoliucija galėtų būti laikoma simboliniu dokumentu ir nuoseklia taktika.
Anot R. Lopatos, sunku spėti, kaip gali būti sureaguota į tokį dokumentą – daug reikštų Rusijos reakcija. „Tai siejasi ir su okupacinės žalos atlyginimo klausimu“, – teigė pašnekovas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, dokumento reikšmė – tik daugiapolitinė, nes teisine prasme ši rezoliucija galėtų tapti tik rekomendacija šalims.
„Tai būtų mažytis žingsnelis tinkama linkme, tik konsoliduota politinė valia. Pati iniciatyva [...], aišku, anksčiau ar vėliau iškelia atsakomybės klausimus. Ji turi politinę reikšmę, suteikia akstiną veikti“, – teigė D. Žalimas.
ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyks birželio 29–liepos 3 dienomis Vilniuje.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuri pirmininkaus šiai organizacijai.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys narės geografiškai išsidėsčiusios nuo Vankuverio iki Vladivostoko.
Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kuris yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.
Plačiau: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5222445
Rusija nori blokuoti Lietuvos rezoliuciją dėl Molotovo–Ribbentropo pakto
Lietuva siekia, kad birželio pabaigoje Vilniuje įvyksiančioje ESBO sesijoje būtų įvertintas Molotovo–Ribbentropo paktas. Tačiau Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų net paminėtas oficialiuose dokumentuose, sako šios rezoliucijos autorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Ar tikrai ESBO bus svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto?
Jei trumpai – tikrai bus svarstoma Lietuvos Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyva. Dar galėčiau pridurti – Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimu.
Lyginant su mūsų pirminiu siūlymu, kuriam, vadovaudamiesi Asamblėjos Statuto reikalavimais, laiku surinkome net daugiau nei reikiamą skaičių jį remiančių parlamentarų parašų, kompromisinio dokumento pavadinimas yra pakeistas suderėtu abstraktesniu.
O turinyje atsispindi dviejų autorių – Slovėnijos delegacijos vadovo R. Battelli ir mano Tarptautiniam sekretoriatui Kopenhagoje pateiktų rezoliucijų tekstai bei idėjos, t. y. buvo sujungti į vieną mūsų dokumentas dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių ir R. Battelli siūlymas paminėti Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį.
Galiu pasakyti, jog R. Battelli išryškinti prioritetai labiau atspindi senųjų Vakarų Europos valstybių ES narių mąstyseną, kai tuo metu mūsų – viso naujųjų ES narių bloko gyvąją istorinę atmintį.
Kodėl ši rezoliucija buvo sujungta su slovėno R. Battelli pasiūlymu dėl žmogaus teisių gynimo?
Tam yra ir formalių, ir politinių priežasčių. Pagal jau minėtą Asamblėjos Statutą, Tarptautinis sekretoriatas, gavęs du ar daugiau projektų ta pačia tema, turi teisę ir pareigą siūlyti autoriams tartis dėl kompromisinio teksto. Taip ir buvo padaryta, preziumuojant, kad abiejuose projektuose minimos sukaktys atspindi tą pačią totalitarinių režimų palikimo temą.
Po įtemptų derybų mes su R. Battelli parengėme bendrą tekstą, kuriuo Lietuvos pusė yra patenkinta. Problemų dėl šio dokumento, kiek žinau, turi kai kurių į Rytus ir galbūt į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių šalių parlamentarai. Mes – ne.
Kita ir esminė priežastis, dėl ko ėjome į kompromisą, glūdi pačioje ESBO geopolitinėje erdvėje, apimančioje 56 valstybes „nuo Vankuverio iki Vladivostoko“. Ši organizacija, kuriai esame dėkingi už paramą reikalaujant išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių, mūsų dienomis, pasikeitus Rusijos vadovybės politinei elgsenai, išgyvena prieštaravimų ir sunkumų laikotarpį. Net nedideliam politiniam žingsniui reikia didžiulių diplomatinių pastangų.
Tokiomis aplinkybėmis geras ir istorinei tiesai nenusižengiantis kompromisas gali duoti geresnį efektą negu vienašališka laikysena. Paprasčiausiai yra daugiau galimybių sulaukti paramos ir laimėti balsavimus tiek komitete, tiek ir Asamblėjos plenarinėje sesijoje.
Ar nebus taip, kad bus išplauta esmė, nebeliks Molotovo-Ribbentropo pakto paminėjimo?
Iš tiesų, garantijų dėl Asamblėjos politinių rezultatų nėra ir negali būti. Tai rodo visų pirma Parlamentinės Asamblėjos prezidento, portugalų socialisto Joao Soareso skeptiškas požiūris bei pastangos nesujaudinti Rusijos. Dar balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiame Biuro posėdyje oficialiai kreipiausi į patį Prezidentą bei kitus Biuro narius, prašydama pasikeisti nuomonėmis dėl būsimojoje Vilniaus sesijoje neišvengiamai iškilsiančios Molotovo-Ribbentropo pakto sukakties temos.
Gaila, kad Prezidentas neleido kilti diskusijai, pats vienasmeniškai išsakydamas savo nepritarimą. Tačiau šalia manęs sėdėjęs R. Battelli buvo pirmasis, „į ausį“ išsakęs savo ketinimą prisidėti prie mano išsakytos problemos sprendimo ir prasitarė jau pradėjęs rašyti būsimosios rezoliucijos tekstą.
Tokius sąjungininkus būtų labai neprotinga prarasti. Grįžtant prie Vilniaus sesijos, reikia pasakyti, jog tai bus sunkus darbas, siekiant politinės paramos, priešinantis galimoms pataisoms ir apskritai ginant Lietuvos poziciją. Tikiuosi, jog bent jau panašaus likimo tautų atstovai mus palaikys.
Ar neatrodo, kad Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų paminėtas?
Tokių požymių esama.
Ar neverta Rusijai priminti, kad dar Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba yra pasmerkusi šį paktą?
Šį reikšmingą istorinį faktą laikau vienu iš būsimosios diskusijos argumentų. A. Jakovlevo komisijos išvados ir jų patvirtinimas buvusios TSRS AT suvažiavime 1989 metų gruodžio 24 dieną buvo itin svarbus žingsnis į tiesą ir būsimą susitaikymą.
Jei Rusija būtų ėjusi šiuo keliu, ne tik padėtis ESBO erdvėje, bet ir visoje Europoje šiandien atrodytų kitaip. Bent jau pasitikėjimo ir saugumo joje turėtume daugiau.
Kokia amerikiečių laikysena? Ar jie tylomis neremia Rusijos, siekdami gerų santykių su šia valstybe?
JAV parlamentarai po mūsų rezoliucijos projekto pavadinimu „Dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių“ nepasirašė. Tačiau aš tikiuosi, jog balsuojant dėl kompromisinio siūlymo „Padalintosios Europos suvienijimas [...]“ amerikiečiai mus parems.
Taip pat rengiama rezoliucija dėl energetinio saugumo. Kokie pagrindiniai jos teiginiai?
Lietuvos delegacijos rezoliucija dėl energetinio saugumo kokybiškai parengta ir pateikta, ji taip pat susilaukė didesnio nei reikalaujama Asamblėjos statute palaikymo. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad norint išvengti tiekimo krizių ir užtikrinti visų valstybių energetinį saugumą, būtina siekti interesų balanso tarp šalių – energijos tiekėjų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Mes pabrėžiame jau ne kartą minėtą poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tranzito kelius, būtinybę grįsti energetinį dialogą, remiantis Energetikos chartijoje suformuluotais skaidrumo, abipusiškumo, tarpusavio pasitikėjimo, nediskriminavimo ir prieinamumo principais, iškeliame naujų technologijų diegimo ir tarptautinės dujų rinkos sukūrimo svarbą.
Tik skaidri konkurencija gali užtikrinti energetikos šaltinių prieinamumą bei tiekimo patikimumą visiems rinkos dalyviams. Kaip itin svarbų Lietuvai ir visam Baltijos regionui išskirčiau 10-ąjį Rezoliucijos projekto punktą, kuris pabrėžia, jog visi nauji infrastruktūriniai projektai turi atitikti gamtosaugos konvencijų, pirmiausia – vadinamosios Espoo reikalavimus.
Besidomintys energetikos problemomis piliečiai žino, jog šių reikalavimų neatitinka vadinamasis „Nord-Stream“ arba Šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos projektas, kuris, nepaisant viešosios nuomonės Europos šalyse, yra atkakliai „stumiamas“. Akivaizdu, jog ir dėl šios rezoliucijos formuluočių teks ne juokais kautis.
Ką ji duos Lietuvai?
Į klausimą, ką tokie dokumentai duos Lietuvai, galiu atsakyti, jog duos tą patį, ką ir analogiški nacionalinių parlamentų priimami politiniai dokumentai. Bet yra vienas esminis skirtumas: galimybė išreikšti Lietuvos strateginius interesus plačioje ir nevienalytėje ESBO erdvėje.
Kaip jūs matuotumėte ESBO asamblėjos Vilniuje sėkmę?
Asmeniškai aš sėkmę visų pirma matuočiau apgintų ir „nenudrenuotų“ formuluočių skaičiumi, nes jau teko asmeniškai pajusti pirmąsias įtampas. Tačiau Lietuvai rūpinčios problemos nesutelpa vien tekstuose. Laukia nelengva diskusija dėl taip vadinamos Medvedevo „naujosios saugumo architektūros“, debatai dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo, padėties užsitęsusių konfliktų zonose.
Nežinau, koks bus oras Vilniuje liepos pradžioje, bet tikrai žinau, kad sesijoje bus karšta. Tikiuosi, jog parengiamieji organizaciniai darbai, kurie jau seniai ir intensyviai vyksta Seime, duos gerą rezultatą, o lietuvių logistiniai gebėjimai paliks gerą įspūdį svečiams.
Tai bus didžiausias Lietuvos istorijoje parlamentinis renginys. Jau vien tai yra ne maža Lietuvos sėkmė.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5227197
Ar tikrai ESBO bus svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto?
Jei trumpai – tikrai bus svarstoma Lietuvos Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyva. Dar galėčiau pridurti – Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimu.
Lyginant su mūsų pirminiu siūlymu, kuriam, vadovaudamiesi Asamblėjos Statuto reikalavimais, laiku surinkome net daugiau nei reikiamą skaičių jį remiančių parlamentarų parašų, kompromisinio dokumento pavadinimas yra pakeistas suderėtu abstraktesniu.
O turinyje atsispindi dviejų autorių – Slovėnijos delegacijos vadovo R. Battelli ir mano Tarptautiniam sekretoriatui Kopenhagoje pateiktų rezoliucijų tekstai bei idėjos, t. y. buvo sujungti į vieną mūsų dokumentas dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių ir R. Battelli siūlymas paminėti Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį.
Galiu pasakyti, jog R. Battelli išryškinti prioritetai labiau atspindi senųjų Vakarų Europos valstybių ES narių mąstyseną, kai tuo metu mūsų – viso naujųjų ES narių bloko gyvąją istorinę atmintį.
Kodėl ši rezoliucija buvo sujungta su slovėno R. Battelli pasiūlymu dėl žmogaus teisių gynimo?
Tam yra ir formalių, ir politinių priežasčių. Pagal jau minėtą Asamblėjos Statutą, Tarptautinis sekretoriatas, gavęs du ar daugiau projektų ta pačia tema, turi teisę ir pareigą siūlyti autoriams tartis dėl kompromisinio teksto. Taip ir buvo padaryta, preziumuojant, kad abiejuose projektuose minimos sukaktys atspindi tą pačią totalitarinių režimų palikimo temą.
Po įtemptų derybų mes su R. Battelli parengėme bendrą tekstą, kuriuo Lietuvos pusė yra patenkinta. Problemų dėl šio dokumento, kiek žinau, turi kai kurių į Rytus ir galbūt į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių šalių parlamentarai. Mes – ne.
Kita ir esminė priežastis, dėl ko ėjome į kompromisą, glūdi pačioje ESBO geopolitinėje erdvėje, apimančioje 56 valstybes „nuo Vankuverio iki Vladivostoko“. Ši organizacija, kuriai esame dėkingi už paramą reikalaujant išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių, mūsų dienomis, pasikeitus Rusijos vadovybės politinei elgsenai, išgyvena prieštaravimų ir sunkumų laikotarpį. Net nedideliam politiniam žingsniui reikia didžiulių diplomatinių pastangų.
Tokiomis aplinkybėmis geras ir istorinei tiesai nenusižengiantis kompromisas gali duoti geresnį efektą negu vienašališka laikysena. Paprasčiausiai yra daugiau galimybių sulaukti paramos ir laimėti balsavimus tiek komitete, tiek ir Asamblėjos plenarinėje sesijoje.
Ar nebus taip, kad bus išplauta esmė, nebeliks Molotovo-Ribbentropo pakto paminėjimo?
Iš tiesų, garantijų dėl Asamblėjos politinių rezultatų nėra ir negali būti. Tai rodo visų pirma Parlamentinės Asamblėjos prezidento, portugalų socialisto Joao Soareso skeptiškas požiūris bei pastangos nesujaudinti Rusijos. Dar balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiame Biuro posėdyje oficialiai kreipiausi į patį Prezidentą bei kitus Biuro narius, prašydama pasikeisti nuomonėmis dėl būsimojoje Vilniaus sesijoje neišvengiamai iškilsiančios Molotovo-Ribbentropo pakto sukakties temos.
Gaila, kad Prezidentas neleido kilti diskusijai, pats vienasmeniškai išsakydamas savo nepritarimą. Tačiau šalia manęs sėdėjęs R. Battelli buvo pirmasis, „į ausį“ išsakęs savo ketinimą prisidėti prie mano išsakytos problemos sprendimo ir prasitarė jau pradėjęs rašyti būsimosios rezoliucijos tekstą.
Tokius sąjungininkus būtų labai neprotinga prarasti. Grįžtant prie Vilniaus sesijos, reikia pasakyti, jog tai bus sunkus darbas, siekiant politinės paramos, priešinantis galimoms pataisoms ir apskritai ginant Lietuvos poziciją. Tikiuosi, jog bent jau panašaus likimo tautų atstovai mus palaikys.
Ar neatrodo, kad Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų paminėtas?
Tokių požymių esama.
Ar neverta Rusijai priminti, kad dar Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba yra pasmerkusi šį paktą?
Šį reikšmingą istorinį faktą laikau vienu iš būsimosios diskusijos argumentų. A. Jakovlevo komisijos išvados ir jų patvirtinimas buvusios TSRS AT suvažiavime 1989 metų gruodžio 24 dieną buvo itin svarbus žingsnis į tiesą ir būsimą susitaikymą.
Jei Rusija būtų ėjusi šiuo keliu, ne tik padėtis ESBO erdvėje, bet ir visoje Europoje šiandien atrodytų kitaip. Bent jau pasitikėjimo ir saugumo joje turėtume daugiau.
Kokia amerikiečių laikysena? Ar jie tylomis neremia Rusijos, siekdami gerų santykių su šia valstybe?
JAV parlamentarai po mūsų rezoliucijos projekto pavadinimu „Dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių“ nepasirašė. Tačiau aš tikiuosi, jog balsuojant dėl kompromisinio siūlymo „Padalintosios Europos suvienijimas [...]“ amerikiečiai mus parems.
Taip pat rengiama rezoliucija dėl energetinio saugumo. Kokie pagrindiniai jos teiginiai?
Lietuvos delegacijos rezoliucija dėl energetinio saugumo kokybiškai parengta ir pateikta, ji taip pat susilaukė didesnio nei reikalaujama Asamblėjos statute palaikymo. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad norint išvengti tiekimo krizių ir užtikrinti visų valstybių energetinį saugumą, būtina siekti interesų balanso tarp šalių – energijos tiekėjų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Mes pabrėžiame jau ne kartą minėtą poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tranzito kelius, būtinybę grįsti energetinį dialogą, remiantis Energetikos chartijoje suformuluotais skaidrumo, abipusiškumo, tarpusavio pasitikėjimo, nediskriminavimo ir prieinamumo principais, iškeliame naujų technologijų diegimo ir tarptautinės dujų rinkos sukūrimo svarbą.
Tik skaidri konkurencija gali užtikrinti energetikos šaltinių prieinamumą bei tiekimo patikimumą visiems rinkos dalyviams. Kaip itin svarbų Lietuvai ir visam Baltijos regionui išskirčiau 10-ąjį Rezoliucijos projekto punktą, kuris pabrėžia, jog visi nauji infrastruktūriniai projektai turi atitikti gamtosaugos konvencijų, pirmiausia – vadinamosios Espoo reikalavimus.
Besidomintys energetikos problemomis piliečiai žino, jog šių reikalavimų neatitinka vadinamasis „Nord-Stream“ arba Šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos projektas, kuris, nepaisant viešosios nuomonės Europos šalyse, yra atkakliai „stumiamas“. Akivaizdu, jog ir dėl šios rezoliucijos formuluočių teks ne juokais kautis.
Ką ji duos Lietuvai?
Į klausimą, ką tokie dokumentai duos Lietuvai, galiu atsakyti, jog duos tą patį, ką ir analogiški nacionalinių parlamentų priimami politiniai dokumentai. Bet yra vienas esminis skirtumas: galimybė išreikšti Lietuvos strateginius interesus plačioje ir nevienalytėje ESBO erdvėje.
Kaip jūs matuotumėte ESBO asamblėjos Vilniuje sėkmę?
Asmeniškai aš sėkmę visų pirma matuočiau apgintų ir „nenudrenuotų“ formuluočių skaičiumi, nes jau teko asmeniškai pajusti pirmąsias įtampas. Tačiau Lietuvai rūpinčios problemos nesutelpa vien tekstuose. Laukia nelengva diskusija dėl taip vadinamos Medvedevo „naujosios saugumo architektūros“, debatai dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo, padėties užsitęsusių konfliktų zonose.
Nežinau, koks bus oras Vilniuje liepos pradžioje, bet tikrai žinau, kad sesijoje bus karšta. Tikiuosi, jog parengiamieji organizaciniai darbai, kurie jau seniai ir intensyviai vyksta Seime, duos gerą rezultatą, o lietuvių logistiniai gebėjimai paliks gerą įspūdį svečiams.
Tai bus didžiausias Lietuvos istorijoje parlamentinis renginys. Jau vien tai yra ne maža Lietuvos sėkmė.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5227197
Vilniuje vyksta ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija
Prasidėjusi birželio 29 d. Vilniuje, Seime, pirmą kartą Lietuvoje vyksta ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri tęsis visą šią savaitę. Pirmąją dieną Nuolatinės komisijos posėdyje kalbėjo Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė, plenarinės sesijos atidaryme kalbėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, kuris prisiminė istorinius 1990-uosius. Pradžia buvo nelengva, "tačiau politinis idealizmas yra galingesnis už klampojančią "realią politiką"; naivusis tikėjimas pajudina kalnus, tad po pusantrų metų trys atkurtosios Baltijos valstybės jau buvo Jungtinių Tautų ir ESBK narės, o 1992 m. vasarą ir "Helsinki-2" konferencijos dalyvės", – sakė V. Landsbergis ir išreiškė viltį, kad ir Rusija grįš į europinį kelią, kuris geriausiai atspindėtų šios organizacijos ir jos Vilniaus Asamblėjos dvasią.
Pateikiame Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sesijos dienų komentarą.
Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dienoraščio Vilija Aleknaitė Abramikienė ESBO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovė:
2009-06-29. Pirmoji sesijos diena.
Prieš šią dieną miegojau sunkiai. Labiausiai jaudinausi ruošdamasi lemtingam Nuolatinio komiteto posėdžiui. Nuolatinis komitetas, arba angliškai "Standing Committee", susideda iš Asamblėjos vadovybės ir delegacijų vadovų. Faktiškai balsuojant ten vienas balsas reiškia vieną valstybę. Tam, kad mums aktualios rezoliucijos patektų į Asamblėjos darbotvarkę, ten reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. O blokuojančią mažumą surinkti nėra labai sunku – užtenka vieno trečdalio ir vieno balso ir galima užblokuoti bet kokį klausimą.
Be jokios abejonės ėjau suspausta širdimi. Rusų delegacijos atstovui pradėjus kalbėti ir kritikuoti rezoliuciją "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurią teikėme su slovėnų atstovu Roberto Battelli, man širdis nukrito į kulnus, – sakau atvirai, – tokioje aplinkoje kaip ESBO sunku prognozuoti žmonių emocijas. Situacija buvo nenuspėjama.
Po to gavau žodį. Man pavyko į ne itin draugišką Rusijos atstovo pasisakymą atsakyti labai taikiai. Aš netgi pasidžiaugiau Rusijos pateikta pataisa. Iš tiesų pataisa, kuri praėjo statutinius "filtrus", yra priimtina ir visai gera. Po to vėl pasisakė Rusijos atstovas. Jis vis tiek rezoliucijai nepritarė ir pasakė, kad ji rusus skaudina. Po to ESBO Asamblėjos prezidentas paskelbė balsavimą. Mes su delegacijos sekretore sėdėjome pirmoje eilėje, – gal ir gerai, nes nematėme, kas kaip balsuoja. Po to kolegos sakė, kad "prieš" balsavo tik kolegos iš Rusijos delegacijos.
Šiandien tai programos "maximum" įgyvendinimas. Be abejo, kol kas, nes ši rezoliucija dar bus svarstoma trečiajame – arba Žmogaus teisių komitete. Bet kad Asamblėjos darbotvarkėje atsirado šis klausimas, yra labai svarbu.
Po debatų, kurie vyko po atidarymo posėdžio, pamačiau, kokiu būdu bus atakuojamos mūsų rezoliucijos. Vienas graikų komunistas pasakė, kad Lietuva yra nedemokratiška šalis, nes čia uždrausta komunistinė ideologija ir simbolika ir kad apskritai mes čia esame vos ne nacių kolaborantai. Pasisakė galbūt norėdamas išprovokuoti mane ar kitą Lietuvos delegacijos narį aštriam atsakymui, bet mes nieko neatsakėme ir pasitenkinome prezidento J. Soares nuraminimu. Ko gera, tai buvo speciali taktika. Svarstymo metu galime tikėtis įvairių demaršų, tačiau oficialiai pateiktų pataisų, kurios būtų nepriimtinos mūsų su Bottelli rezoliucijai, kol kas nėra. Tikrai labai įdomu.
Ruošiuosi kitos dienos debatams – esu kitos labai svarbios rezoliucijos – dėl energetinio saugumo – oficiali teikėja ekonomikos komitete. Atidarymo posėdyje visi kalbėjusieji minėjo energetinį saugumą, kaip vieną svarbiausių ESBO uždavinių. Ir tai, kad šiai svarbiai temai atstovauja lietuvių rezoliucija, yra nuostabu.
Kol kas viskas vyksta gerai, tačiau formatas sudėtingas, valstybių daug. Reikia stengtis dirbti kartu. Pabandysiu konsoliduoti visą delegaciją, kurią sudaro: Laimontas Dinius, Egidijus Klumbys ir aš. Pasitelksiu pavaduotojus, konkrečiai Algį Sysą, kuris pažadėjo pavaduoti mane politikos komitete, kai aš ten negalėsiu dalyvauti. Esame maža komanda ir turime konkuruoti su labai didelėmis komandomis. Bet iš tiesų labai įdomu, aš esu azartiškas žmogus.
2009-06-30. Antroji sesijos diena.
Buvo graži, prasminga ir, be abejo, nelengva diena. Ir apskritai krūviai čia yra labai dideli, nes paraleliai su posėdžiais vyksta ir tarpparlamentinių grupių susitikimai. Kai kuriuose dalyvauju. Dalyvavau susitikime su gruzinų delegacija. Dalyvausiu E. Zingerio vadovaujamos ryšių grupės susitikime su JAV delegacija. Kartais būna nelengva, kadangi komitetų posėdžiai vyksta tuo pat metu. Aš esu politikos komiteto narė, o tuo pat metu vyko ekonomikos komiteto posėdis, kur turėjau pristatyti Lietuvos delegacijos parengtą rezoliuciją dėl energetinio saugumo. Dalijamės pareigomis. Aktyviausias iš Lietuvos delegacijos yra Algirdas Sysas, kuris pagal dabartinį vietų pasiskirstymą yra pakaitinis narys, bet labai aktyviai dalyvauja ir, kai reikia, mane pakeičia komitete.
Taigi šiandien didžiausia sėkmė, be abejo, buvo rezoliucija dėl energetikos, nes nebuvo priimta nė viena pataisa, kuri Lietuvai būtų nenaudinga. Tik geros ir naudingos pataisos. Sakyčiau, vėl buvo pasiekta tos dienos programa "maximum" ir dar net truputėlį su kaupu, kadangi Turkijos delegacijos siūlymas išbraukti iš teksto nuorodą į gamtosauginę ESPOO konvenciją nebuvo priimtas. Pati Turkijos delegacija neatvyko ir savo pataisos negynė. Tai yra gerai, kadangi ESPOO konvencija tiesiogiai beda pirštu į tuos infrastruktūrinius projektus, kurie turi būti vykdomi Baltijos jūros regione ir kurie Lietuvai yra labai nenaudingi, ypač politiškai, o gamtosauginiu požiūriu kelia grėsmę.
Taigi ekonomikos komitetas pritarė viskam, kas buvo numatyta. Rusijos delegacija vėl pareiškė atskirą nuomonę, tačiau ji nebuvo kaip nors įtakojanti kitas nuomones ir kas dar smagu – ši rezoliucija buvo itin reikalinga visiems. Netgi Dora Bokojanis, vykdančioji pirmininkė, kuri šiuo metu pirmininkauja visam ESBO (Parlamentinė Asamblėja yra tik dalis ESBO), kalbėjo apie energetinį saugumą kaip apie vieną iš esminių temų. Smagu, kad Lietuvos pusė galėjo tokį labai svarbų interesą išreikšti. Beje, sulaukėm komplimentų, kad rezoliucija buvo gerai paruošta. Reikėtų didžiulį komplimentą pasakyti ekspertams, kurie mūsų delegacijai padėjo tą rezoliuciją ruošti.
Kas dar buvo gerai... Man neteko kartu su svečiais vykti į Trakus, turėjau kitų darbų, bet kaip žinau iš pasakojimų, jie dalyvavo nuostabioje kelionėje. Svečiai ne tik pamatė Trakų pilį, bet pilies kieme turėjo galimybės paragauti, kaip jiems buvo paaiškinta, viduramžių valgių. O priėmime, kuris Lietuvos delegacijos vardu buvo surengtas Belmonte, manau, buvo pasiekta tam tikra emocinė viršūnė. Ne tik dėl svečių gausos, bet ir dėl tos gražios aplinkos, o svarbiausia – dėl puikios programos. Buvo atliekamas džiazas ir liaudiška muzika, šoko ir grojo "Sutaras". Buvo grojama skrabalais, – tai fantastiškas, už realybės rėmų išeinantis dalykas. Galima buvo tiktai džiaugtis matant, kaip svečiai iš įvairių valstybių čiupinėja tuos skrabalus ir bando patys jais groti. Kai kurie įsidrąsino ir kartu su "Sutaro" šokėjais bandė šokti lietuvių šokius.
Oras buvo nuostabus, ir kaip aš pajuokavau, savo pažadus ir įsipareigojimus organizacijai įvykdžiau, – mat juokais vienoje konferencijoje iš tribūnos esu davusi pažadą, kad Lietuvoje, kai ESBO delegatai bus mano svečiai, švies saulė. Buvo juokiamasi, kad tikriausiai Lietuvos Seimo kanceliarija investavo ir į gerą orą.
Į PA sesiją yra atvykę daugiau negu 50 valstybių atstovų, dalis tų žmonių yra iš organizacijų-stebėtojų. Dauguma Lietuvoje – pirmą kartą. Jau dabar matau, kad jie iš Lietuvos išsiveš nepaprastai šiltą įspūdį. Mačiau netgi afganistaniečius parlamentarus, kurie jautėsi labai laimingi. Turiu pasakyti, kad mes, kaip tauta, turime kažką miela svečių atžvilgiu. Visi tarptautinio sekretoriato darbuotojai dar iki kultūrinių renginių sakė: "Kaip mes čia gerai jaučiamės… atvažiavom, ir iš karto adaptavomės… visi mus gerai priima… jaučiamės tarsi dirbtume savo įprastoje vietoje"… Tai irgi įvertinimas. O tam dirba daugybė Seimo kanceliarijos žmonių.
Labai daug pastangų deda ir Seimo nariai, kurie vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėms. Petras Luomanas labai nuoširdžiai priiminėjo gruzinus; žinau, kad Mantas Adomėnas turėjo gerą susitikimą su britų delegatais, kurie yra geri mūsų delegacijos PA draugai.
Vyksta puikūs dalykai. Edmundas Pupinis vežasi dalį kazachų delegacijos į Uteną, o ten bus konkretūs pokalbiai dėl ekonominių ryšių, dėl investicijų, dėl prekybos. Priėmimo metu bendraudama su Kazachstano senatoriais išgirdau, kad Kazachstaną tikrai domina Lietuva kaip tranzito šalis; juos domina mūsų uostas, bendri transporto projektai. Kai Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 m., o Lietuva – 2012 m., Lietuvai reikia ypač sureikšminti bendrų infrastruktūrinių, transporto koridorių plėtrą. Manau, kad tokia didelė ir išteklių turtinga šalis kaip Kazachstanas Lietuvai yra svarbi. Ir galim tik pasidžiaugti, kad Kazachstano ambasadorius, kuris yra atsakingas už visą Baltijos regioną ir Suomiją, reziduoja Vilniuje. Mes ūkine prasme tai turime išnaudoti.
Dabar kaip tik einu į Europos liaudies partijos grupės posėdį, noriu pažiūrėti, kas ten ketinama daryti. Prasidės debatai dėl tos rusų nepasitenkinimą keliančios rezoliucijos "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurioje vienareikšmiai smerkiamas Molotovo-Ribbentropo paktas.
Pateikiame Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sesijos dienų komentarą.
Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dienoraščio Vilija Aleknaitė Abramikienė ESBO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovė:
2009-06-29. Pirmoji sesijos diena.
Prieš šią dieną miegojau sunkiai. Labiausiai jaudinausi ruošdamasi lemtingam Nuolatinio komiteto posėdžiui. Nuolatinis komitetas, arba angliškai "Standing Committee", susideda iš Asamblėjos vadovybės ir delegacijų vadovų. Faktiškai balsuojant ten vienas balsas reiškia vieną valstybę. Tam, kad mums aktualios rezoliucijos patektų į Asamblėjos darbotvarkę, ten reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. O blokuojančią mažumą surinkti nėra labai sunku – užtenka vieno trečdalio ir vieno balso ir galima užblokuoti bet kokį klausimą.
Be jokios abejonės ėjau suspausta širdimi. Rusų delegacijos atstovui pradėjus kalbėti ir kritikuoti rezoliuciją "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurią teikėme su slovėnų atstovu Roberto Battelli, man širdis nukrito į kulnus, – sakau atvirai, – tokioje aplinkoje kaip ESBO sunku prognozuoti žmonių emocijas. Situacija buvo nenuspėjama.
Po to gavau žodį. Man pavyko į ne itin draugišką Rusijos atstovo pasisakymą atsakyti labai taikiai. Aš netgi pasidžiaugiau Rusijos pateikta pataisa. Iš tiesų pataisa, kuri praėjo statutinius "filtrus", yra priimtina ir visai gera. Po to vėl pasisakė Rusijos atstovas. Jis vis tiek rezoliucijai nepritarė ir pasakė, kad ji rusus skaudina. Po to ESBO Asamblėjos prezidentas paskelbė balsavimą. Mes su delegacijos sekretore sėdėjome pirmoje eilėje, – gal ir gerai, nes nematėme, kas kaip balsuoja. Po to kolegos sakė, kad "prieš" balsavo tik kolegos iš Rusijos delegacijos.
Šiandien tai programos "maximum" įgyvendinimas. Be abejo, kol kas, nes ši rezoliucija dar bus svarstoma trečiajame – arba Žmogaus teisių komitete. Bet kad Asamblėjos darbotvarkėje atsirado šis klausimas, yra labai svarbu.
Po debatų, kurie vyko po atidarymo posėdžio, pamačiau, kokiu būdu bus atakuojamos mūsų rezoliucijos. Vienas graikų komunistas pasakė, kad Lietuva yra nedemokratiška šalis, nes čia uždrausta komunistinė ideologija ir simbolika ir kad apskritai mes čia esame vos ne nacių kolaborantai. Pasisakė galbūt norėdamas išprovokuoti mane ar kitą Lietuvos delegacijos narį aštriam atsakymui, bet mes nieko neatsakėme ir pasitenkinome prezidento J. Soares nuraminimu. Ko gera, tai buvo speciali taktika. Svarstymo metu galime tikėtis įvairių demaršų, tačiau oficialiai pateiktų pataisų, kurios būtų nepriimtinos mūsų su Bottelli rezoliucijai, kol kas nėra. Tikrai labai įdomu.
Ruošiuosi kitos dienos debatams – esu kitos labai svarbios rezoliucijos – dėl energetinio saugumo – oficiali teikėja ekonomikos komitete. Atidarymo posėdyje visi kalbėjusieji minėjo energetinį saugumą, kaip vieną svarbiausių ESBO uždavinių. Ir tai, kad šiai svarbiai temai atstovauja lietuvių rezoliucija, yra nuostabu.
Kol kas viskas vyksta gerai, tačiau formatas sudėtingas, valstybių daug. Reikia stengtis dirbti kartu. Pabandysiu konsoliduoti visą delegaciją, kurią sudaro: Laimontas Dinius, Egidijus Klumbys ir aš. Pasitelksiu pavaduotojus, konkrečiai Algį Sysą, kuris pažadėjo pavaduoti mane politikos komitete, kai aš ten negalėsiu dalyvauti. Esame maža komanda ir turime konkuruoti su labai didelėmis komandomis. Bet iš tiesų labai įdomu, aš esu azartiškas žmogus.
2009-06-30. Antroji sesijos diena.
Buvo graži, prasminga ir, be abejo, nelengva diena. Ir apskritai krūviai čia yra labai dideli, nes paraleliai su posėdžiais vyksta ir tarpparlamentinių grupių susitikimai. Kai kuriuose dalyvauju. Dalyvavau susitikime su gruzinų delegacija. Dalyvausiu E. Zingerio vadovaujamos ryšių grupės susitikime su JAV delegacija. Kartais būna nelengva, kadangi komitetų posėdžiai vyksta tuo pat metu. Aš esu politikos komiteto narė, o tuo pat metu vyko ekonomikos komiteto posėdis, kur turėjau pristatyti Lietuvos delegacijos parengtą rezoliuciją dėl energetinio saugumo. Dalijamės pareigomis. Aktyviausias iš Lietuvos delegacijos yra Algirdas Sysas, kuris pagal dabartinį vietų pasiskirstymą yra pakaitinis narys, bet labai aktyviai dalyvauja ir, kai reikia, mane pakeičia komitete.
Taigi šiandien didžiausia sėkmė, be abejo, buvo rezoliucija dėl energetikos, nes nebuvo priimta nė viena pataisa, kuri Lietuvai būtų nenaudinga. Tik geros ir naudingos pataisos. Sakyčiau, vėl buvo pasiekta tos dienos programa "maximum" ir dar net truputėlį su kaupu, kadangi Turkijos delegacijos siūlymas išbraukti iš teksto nuorodą į gamtosauginę ESPOO konvenciją nebuvo priimtas. Pati Turkijos delegacija neatvyko ir savo pataisos negynė. Tai yra gerai, kadangi ESPOO konvencija tiesiogiai beda pirštu į tuos infrastruktūrinius projektus, kurie turi būti vykdomi Baltijos jūros regione ir kurie Lietuvai yra labai nenaudingi, ypač politiškai, o gamtosauginiu požiūriu kelia grėsmę.
Taigi ekonomikos komitetas pritarė viskam, kas buvo numatyta. Rusijos delegacija vėl pareiškė atskirą nuomonę, tačiau ji nebuvo kaip nors įtakojanti kitas nuomones ir kas dar smagu – ši rezoliucija buvo itin reikalinga visiems. Netgi Dora Bokojanis, vykdančioji pirmininkė, kuri šiuo metu pirmininkauja visam ESBO (Parlamentinė Asamblėja yra tik dalis ESBO), kalbėjo apie energetinį saugumą kaip apie vieną iš esminių temų. Smagu, kad Lietuvos pusė galėjo tokį labai svarbų interesą išreikšti. Beje, sulaukėm komplimentų, kad rezoliucija buvo gerai paruošta. Reikėtų didžiulį komplimentą pasakyti ekspertams, kurie mūsų delegacijai padėjo tą rezoliuciją ruošti.
Kas dar buvo gerai... Man neteko kartu su svečiais vykti į Trakus, turėjau kitų darbų, bet kaip žinau iš pasakojimų, jie dalyvavo nuostabioje kelionėje. Svečiai ne tik pamatė Trakų pilį, bet pilies kieme turėjo galimybės paragauti, kaip jiems buvo paaiškinta, viduramžių valgių. O priėmime, kuris Lietuvos delegacijos vardu buvo surengtas Belmonte, manau, buvo pasiekta tam tikra emocinė viršūnė. Ne tik dėl svečių gausos, bet ir dėl tos gražios aplinkos, o svarbiausia – dėl puikios programos. Buvo atliekamas džiazas ir liaudiška muzika, šoko ir grojo "Sutaras". Buvo grojama skrabalais, – tai fantastiškas, už realybės rėmų išeinantis dalykas. Galima buvo tiktai džiaugtis matant, kaip svečiai iš įvairių valstybių čiupinėja tuos skrabalus ir bando patys jais groti. Kai kurie įsidrąsino ir kartu su "Sutaro" šokėjais bandė šokti lietuvių šokius.
Oras buvo nuostabus, ir kaip aš pajuokavau, savo pažadus ir įsipareigojimus organizacijai įvykdžiau, – mat juokais vienoje konferencijoje iš tribūnos esu davusi pažadą, kad Lietuvoje, kai ESBO delegatai bus mano svečiai, švies saulė. Buvo juokiamasi, kad tikriausiai Lietuvos Seimo kanceliarija investavo ir į gerą orą.
Į PA sesiją yra atvykę daugiau negu 50 valstybių atstovų, dalis tų žmonių yra iš organizacijų-stebėtojų. Dauguma Lietuvoje – pirmą kartą. Jau dabar matau, kad jie iš Lietuvos išsiveš nepaprastai šiltą įspūdį. Mačiau netgi afganistaniečius parlamentarus, kurie jautėsi labai laimingi. Turiu pasakyti, kad mes, kaip tauta, turime kažką miela svečių atžvilgiu. Visi tarptautinio sekretoriato darbuotojai dar iki kultūrinių renginių sakė: "Kaip mes čia gerai jaučiamės… atvažiavom, ir iš karto adaptavomės… visi mus gerai priima… jaučiamės tarsi dirbtume savo įprastoje vietoje"… Tai irgi įvertinimas. O tam dirba daugybė Seimo kanceliarijos žmonių.
Labai daug pastangų deda ir Seimo nariai, kurie vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėms. Petras Luomanas labai nuoširdžiai priiminėjo gruzinus; žinau, kad Mantas Adomėnas turėjo gerą susitikimą su britų delegatais, kurie yra geri mūsų delegacijos PA draugai.
Vyksta puikūs dalykai. Edmundas Pupinis vežasi dalį kazachų delegacijos į Uteną, o ten bus konkretūs pokalbiai dėl ekonominių ryšių, dėl investicijų, dėl prekybos. Priėmimo metu bendraudama su Kazachstano senatoriais išgirdau, kad Kazachstaną tikrai domina Lietuva kaip tranzito šalis; juos domina mūsų uostas, bendri transporto projektai. Kai Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 m., o Lietuva – 2012 m., Lietuvai reikia ypač sureikšminti bendrų infrastruktūrinių, transporto koridorių plėtrą. Manau, kad tokia didelė ir išteklių turtinga šalis kaip Kazachstanas Lietuvai yra svarbi. Ir galim tik pasidžiaugti, kad Kazachstano ambasadorius, kuris yra atsakingas už visą Baltijos regioną ir Suomiją, reziduoja Vilniuje. Mes ūkine prasme tai turime išnaudoti.
Dabar kaip tik einu į Europos liaudies partijos grupės posėdį, noriu pažiūrėti, kas ten ketinama daryti. Prasidės debatai dėl tos rusų nepasitenkinimą keliančios rezoliucijos "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurioje vienareikšmiai smerkiamas Molotovo-Ribbentropo paktas.
Iš ESBO PA: priimta XX amžiaus totalitarinius režimus smerkianti rezoliucija
Iš ESBO PA: priimta XX amžiaus totalitarinius režimus smerkianti rezoliucija
Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo.
V.Aleknaitė Abramikienė pripažįsta, kad pergalės mažai kas tikėjosi: „Manau, kad įvyko beveik stebuklas, nes ESBO formate įgyvendinti tokią idėją atrodė neįmanoma, taip manė net ir mūsų užsienio politikos ekspertai. Nes šioje rezoliucijoje Stalinas ir Hitleris sudėti šalia“.
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, šalys raginamos atverti savo istorinius ir politinius archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą. Dokumente pabrėžiamas ESBO narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų – neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, netgi sudėtingu teroristinių grėsmių, ekonominės krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.
Pristatydamas rezoliucijos projektą, Slovėnijos delegacijos narys R. Batelis pabrėžė, kad dokumente atkreipiamas dėmesys į itin svarbią sritį – žmogaus teises ir pilietines laisves. „Mus kaltina, kad rezoliucijoje žiūrima į praeitį, o ne į ateitį. Tačiau ja kaip tik norima prisiimti įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ateityje“, – sakė R. Batelis.
Prieš rezoliuciją diskusijoje kalbėjusio Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio nuomone, rezoliucija yra „antikomunistinė“, ja „persekiojamos komunistinės idėjos“. „Senoji Europa bijo komunizmo šmėklos, jos bijo valdantieji, siekiantys sustabdyti natūralų visuomenės vystymąsi“, – sakė K. Alisandrakis.
Pasak Prancūzijos delegacijos nario Mišelio Biju (Michel Billout), rezoliucijoje bandoma sujungti visiškai skirtingas istorines patirtis. Parlamentaras siūlė ieškoti sąsajų tarp bolševizmo ir nacizmo. „Man tai primena raganų medžioklę, – sakė parlamentaras. – Norėčiau pritarti rezoliucijai, bet ją reikia tobulinti“.
Latvijos delegacijos vadovas Janis Eglitis ragino pritarti rezoliucijai ir „apginti žmones, kurie jau nebegali apsiginti“.
Gruzijos delegacijos narys Georgis Kandelakis pabrėžė, kad „teisės viršenybė ir žmogaus teisės yra Europos ramsčiai. Negalima pamiršti nusikaltimų, negalima neteisingai naudoti istorijos“, – sakė G. Kandelakis.
Rezoliucijai prieštaravęs Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad „skirtingus įvykius galima vertinti skirtingai“. Kalbėdamas apie Ribentropo-Molotovo paktą, Rusijos delegacijos vadovas sakė: „Jei pakto nebūtų, mūsų čia taip pat nebūtų. Čia niekas nekalbėjo lietuviškai. Tik pakto dėka Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“.
A. Kozlovskis taip pat piktinosi, kad „nacizmas ir stalinizmas, nugalėjęs nacizmą“, rezoliucijoje sugretinami. „Mes jaučiamės įžeisti“, – sakė Rusijos delegacijos vadovas. Parlamentaras kvietė „neįnešti skilimo elementų“ ir ragino atmesti rezoliuciją. „Tai – istorijos niekinimas“, – sakė A. Kozlovskis.
Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė stebėjosi Rusijos delegacijos reakcija neva rezoliucija yra nukreipta prieš šią šalį. „Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo – stalinizmo – auka“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovė. „Mes nesutinkame su tuo, kad šia rezoliucija įžeidžiama Rusija. Totalitarinio režimo esmė yra tai, kad žmogus tampa priemone tikslams pasiekti ir tuomet žmogaus tautybė netenka prasmės. Esame tikri, kad giname totalitarizmo aukas ir Europą nuo galimo totalitarizmo ir tikrai neįžeidžiame rusų“, – iš karto po balsavimo dėl rezoliucijos projekto sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Nors Rusijos delegacijos atstovai pasisakydami prieš rezoliucijos projektą prabilo net apie galimą ESBO skilimą, V. Aleknaitė Abramikienė nemano, kad tai galėtų atsitikti.
Jai pritarė ir debatus stebėjęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, analogišką Ribentropo-Molotovo paktą įvertinančią rezoliuciją pateikęs ETPA: „Lygiai tokia pati kova praėjusią savaitę vyko ETPA formate. Svarstant analogišką mano teiktą rezoliuciją Politinių reikalų komitete, 7 komiteto nariai balsavo „už“, tiek pat buvo „prieš“. Tik komiteto pirmininko Jorano Lindblado balsas „už“ lėmė, kad rugsėjo 8 dieną šis klausimas bus svarstomas ETPA Biuro posėdyje. „Mes manome, kad XXI amžiuje svarbu kalbėti apie du didžiausius totalitarinių režimų veikėjus – Hitlerį ir Staliną. Būtent tokios rezoliucijos padės įvertinti tuos milžiniškus nusikaltimus, kuriuos komunistinis Stalino režimas ir naciai įvykdė prieš Rusiją“, – sakė E. Zingeris.
Galutinis balsavimas dėl šios rezoliucijos vyks penktadienį, liepos 3 d.
http://www.tsajunga.lt/index.php/is_esbo_pa_priimta_xx_amziaus_totalitarinius_rezimus_smerkianti_rezoliucija/3729
Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo.
V.Aleknaitė Abramikienė pripažįsta, kad pergalės mažai kas tikėjosi: „Manau, kad įvyko beveik stebuklas, nes ESBO formate įgyvendinti tokią idėją atrodė neįmanoma, taip manė net ir mūsų užsienio politikos ekspertai. Nes šioje rezoliucijoje Stalinas ir Hitleris sudėti šalia“.
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, šalys raginamos atverti savo istorinius ir politinius archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą. Dokumente pabrėžiamas ESBO narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų – neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, netgi sudėtingu teroristinių grėsmių, ekonominės krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.
Pristatydamas rezoliucijos projektą, Slovėnijos delegacijos narys R. Batelis pabrėžė, kad dokumente atkreipiamas dėmesys į itin svarbią sritį – žmogaus teises ir pilietines laisves. „Mus kaltina, kad rezoliucijoje žiūrima į praeitį, o ne į ateitį. Tačiau ja kaip tik norima prisiimti įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ateityje“, – sakė R. Batelis.
Prieš rezoliuciją diskusijoje kalbėjusio Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio nuomone, rezoliucija yra „antikomunistinė“, ja „persekiojamos komunistinės idėjos“. „Senoji Europa bijo komunizmo šmėklos, jos bijo valdantieji, siekiantys sustabdyti natūralų visuomenės vystymąsi“, – sakė K. Alisandrakis.
Pasak Prancūzijos delegacijos nario Mišelio Biju (Michel Billout), rezoliucijoje bandoma sujungti visiškai skirtingas istorines patirtis. Parlamentaras siūlė ieškoti sąsajų tarp bolševizmo ir nacizmo. „Man tai primena raganų medžioklę, – sakė parlamentaras. – Norėčiau pritarti rezoliucijai, bet ją reikia tobulinti“.
Latvijos delegacijos vadovas Janis Eglitis ragino pritarti rezoliucijai ir „apginti žmones, kurie jau nebegali apsiginti“.
Gruzijos delegacijos narys Georgis Kandelakis pabrėžė, kad „teisės viršenybė ir žmogaus teisės yra Europos ramsčiai. Negalima pamiršti nusikaltimų, negalima neteisingai naudoti istorijos“, – sakė G. Kandelakis.
Rezoliucijai prieštaravęs Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad „skirtingus įvykius galima vertinti skirtingai“. Kalbėdamas apie Ribentropo-Molotovo paktą, Rusijos delegacijos vadovas sakė: „Jei pakto nebūtų, mūsų čia taip pat nebūtų. Čia niekas nekalbėjo lietuviškai. Tik pakto dėka Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“.
A. Kozlovskis taip pat piktinosi, kad „nacizmas ir stalinizmas, nugalėjęs nacizmą“, rezoliucijoje sugretinami. „Mes jaučiamės įžeisti“, – sakė Rusijos delegacijos vadovas. Parlamentaras kvietė „neįnešti skilimo elementų“ ir ragino atmesti rezoliuciją. „Tai – istorijos niekinimas“, – sakė A. Kozlovskis.
Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė stebėjosi Rusijos delegacijos reakcija neva rezoliucija yra nukreipta prieš šią šalį. „Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo – stalinizmo – auka“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovė. „Mes nesutinkame su tuo, kad šia rezoliucija įžeidžiama Rusija. Totalitarinio režimo esmė yra tai, kad žmogus tampa priemone tikslams pasiekti ir tuomet žmogaus tautybė netenka prasmės. Esame tikri, kad giname totalitarizmo aukas ir Europą nuo galimo totalitarizmo ir tikrai neįžeidžiame rusų“, – iš karto po balsavimo dėl rezoliucijos projekto sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Nors Rusijos delegacijos atstovai pasisakydami prieš rezoliucijos projektą prabilo net apie galimą ESBO skilimą, V. Aleknaitė Abramikienė nemano, kad tai galėtų atsitikti.
Jai pritarė ir debatus stebėjęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, analogišką Ribentropo-Molotovo paktą įvertinančią rezoliuciją pateikęs ETPA: „Lygiai tokia pati kova praėjusią savaitę vyko ETPA formate. Svarstant analogišką mano teiktą rezoliuciją Politinių reikalų komitete, 7 komiteto nariai balsavo „už“, tiek pat buvo „prieš“. Tik komiteto pirmininko Jorano Lindblado balsas „už“ lėmė, kad rugsėjo 8 dieną šis klausimas bus svarstomas ETPA Biuro posėdyje. „Mes manome, kad XXI amžiuje svarbu kalbėti apie du didžiausius totalitarinių režimų veikėjus – Hitlerį ir Staliną. Būtent tokios rezoliucijos padės įvertinti tuos milžiniškus nusikaltimus, kuriuos komunistinis Stalino režimas ir naciai įvykdė prieš Rusiją“, – sakė E. Zingeris.
Galutinis balsavimas dėl šios rezoliucijos vyks penktadienį, liepos 3 d.
http://www.tsajunga.lt/index.php/is_esbo_pa_priimta_xx_amziaus_totalitarinius_rezimus_smerkianti_rezoliucija/3729
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
