Atgimimo laikais iškeltą tautinės mokyklos idėją tyliai numarinus jos užuomazgoje, smurtaujantys ir alkoholiu apsinuodiję nepilnamečiai tapo Lietuvos kasdienybe. Problemos sprendimo reikia ieškoti tamsiuose mokyklos koridoriuose ir nykstančiame šeimos institute.
Pastebėti ir įvertinti
Kokią mokyklą matome šiandien? Švietimo sistemoje įsigalėjo valdymas be grįžtamojo ryšio: ministerija, švietimo skyrius, direktorius, mokytojas. Viršūnėms neįdomu, ką apie nesibaigiančias švietimo reformas mąsto patys mokytojai.
Nenuostabu, kad valdžios dėmesio ir finansavimo trūkumo draskoma Lietuvos mokykla baigia „nukraujuoti“ – mokytojai renkasi emigranto dalią ar geriau apmokamus darbus. Būtent todėl mokytojai-asmenybės turi būti pastebėti ir įvertinti. Kito kelio tiesiog nėra.
Pastaraisiais metais aklai akcentuojant vaikų teises buvo pamirštos mokytojų teisės. Mokinių elgesys nėra vertinamas, todėl nebeliko jokių svertų sutramdyti mokyklose plintantį agresyvų elgesį. Tėvynės sąjunga siūlys grąžinti į švietimo sistemą mokinio elgesio vertinimą – su aiškiais kriterijais ir principais.
Stiprinti šeimą
Mokyklos vidinę darną lemia trys pagrindinės atramos: mokytojai, mokiniai ir mokinių tėvai. Mokytojai skundžiasi, jog bendrą kalbą randa tik su trečdaliu mokinių šeimų. Šią iškalbingą statistiką lemia silpstantis tradicinės šeimos modelis. Pakrikusiai šeimai sunku užtikrinti tinkamą vaikų, būsimųjų moksleivių, auklėjimą.
Akivaizdu, kad šiandien gimstamumo ir šeimos problemos Lietuvoje savo svarba prilygsta nacionaliniam saugumo klausimui. Šeimą laikome visuomenės pagrindu, kurį būtina stiprinti. TS-LKD sieks užtikrinti sąlygas, kurios leistų kurti ir puoselėti darnią šeimą, auginti vaikus ir perduoti jiems tautines ir dvasines vertybes.
Jas padeda puoselėti krikščioniškas gyvenimo būdas, mūsų dienomis sulaukiantis ypač rafinuoto pasipriešinimo. Krikščionybę kai kas norėtų išguiti iš Lietuvos mokyklos, kad ji niekada netaptų tautos mokykla.
Džiugu, kad tarp jaunesniosios kartos yra tėvų, pasirengusių steigti mokyklas, kuriose galėtų nekliudomai realizuoti savo prigimtinę ir konstitucinę teisę – auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. Tai palengvina dalią konservatoriams, visomis jėgomis siekiantiems atgaivinti tautinės mokyklos idėją.
Pastebėti ir įvertinti
Kokią mokyklą matome šiandien? Švietimo sistemoje įsigalėjo valdymas be grįžtamojo ryšio: ministerija, švietimo skyrius, direktorius, mokytojas. Viršūnėms neįdomu, ką apie nesibaigiančias švietimo reformas mąsto patys mokytojai.
Nenuostabu, kad valdžios dėmesio ir finansavimo trūkumo draskoma Lietuvos mokykla baigia „nukraujuoti“ – mokytojai renkasi emigranto dalią ar geriau apmokamus darbus. Būtent todėl mokytojai-asmenybės turi būti pastebėti ir įvertinti. Kito kelio tiesiog nėra.
Pastaraisiais metais aklai akcentuojant vaikų teises buvo pamirštos mokytojų teisės. Mokinių elgesys nėra vertinamas, todėl nebeliko jokių svertų sutramdyti mokyklose plintantį agresyvų elgesį. Tėvynės sąjunga siūlys grąžinti į švietimo sistemą mokinio elgesio vertinimą – su aiškiais kriterijais ir principais.
Stiprinti šeimą
Mokyklos vidinę darną lemia trys pagrindinės atramos: mokytojai, mokiniai ir mokinių tėvai. Mokytojai skundžiasi, jog bendrą kalbą randa tik su trečdaliu mokinių šeimų. Šią iškalbingą statistiką lemia silpstantis tradicinės šeimos modelis. Pakrikusiai šeimai sunku užtikrinti tinkamą vaikų, būsimųjų moksleivių, auklėjimą.
Akivaizdu, kad šiandien gimstamumo ir šeimos problemos Lietuvoje savo svarba prilygsta nacionaliniam saugumo klausimui. Šeimą laikome visuomenės pagrindu, kurį būtina stiprinti. TS-LKD sieks užtikrinti sąlygas, kurios leistų kurti ir puoselėti darnią šeimą, auginti vaikus ir perduoti jiems tautines ir dvasines vertybes.
Jas padeda puoselėti krikščioniškas gyvenimo būdas, mūsų dienomis sulaukiantis ypač rafinuoto pasipriešinimo. Krikščionybę kai kas norėtų išguiti iš Lietuvos mokyklos, kad ji niekada netaptų tautos mokykla.
Džiugu, kad tarp jaunesniosios kartos yra tėvų, pasirengusių steigti mokyklas, kuriose galėtų nekliudomai realizuoti savo prigimtinę ir konstitucinę teisę – auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. Tai palengvina dalią konservatoriams, visomis jėgomis siekiantiems atgaivinti tautinės mokyklos idėją.
