Gruodžio 10 dieną Panevėžyje startavo diskusijų maratonas „Kokios šeimos politikos reikia Lietuvai?“ Tėvynės Sąjungos (TS) Moterų bendruomenės iniciatyva, apskritų diskusijų stalai šia tema bus organizuojami visose šalies regionuose. Paramos šeimai įstatymo ir Valstybinės šeimos koncepcijos kūrėjai ir rėmėjai, siekdami įsiklausyti į visuomenės poreikius, diskutuoti apie dabartinę tradicinės šeimos padėtį kviečia dvasininkijos atstovus, savivaldybių valdininkus, įvairių nevyriausybinių organizacijų narius, pritariančiuosius ir oponentus.
Panevėžyje vykusios apskritojo stalo diskusijos metu LR Seimo nariai, konservatoriai Vilija Aleknaitė – Abramikienė ir Julius Dautartas pristatė daug atgarsių visuomenėje sulaukusius Paramos šeimai pagrindų įstatymo ir Valstybinės šeimos politikos koncepcijos projektus. Renginyje dalyvavę aukščiausi Panevėžio krašto dvasininkijos atstovai: Jo ekselencija vyskupas Jonas Kauneckas, generalvikaras Robertas Pukenis ir kun. Algirdas Dauknys, kuriamus įstatymus šeimai įvertino labai palankiai ir visapusiškai pritarė jų nuostatoms.
Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo, kad visuomenė šiandien serga, todėl būtina kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių jai gydyti. Apgailestaudamas dėl didelio besiskiriančių šeimų skaičiaus, jis nesutiko su visuomenėje įsigalinčia nuostata, jog tradicinė šeima – tai istorinė atgyvena. G. kan. dr. R. Pukenio žodžiais, išyrančios šeimos yra didžiulis visuomenės sopulys. “Skaudu matyti šeimas, kur vaikai nebežino ką vadinti tėvu ar motina”,– kalba R. Pukenis.
TS frakcijos Seimo narė V. Aleknaitė – Abramikienė, pateikė skaudžią statistiką, kuri rodo, kad smurto reiškiniai šeimose, besaikis girtavimas, nuolat eskaluojama tolerancija tos pačios lyties atstovų sąjungoms, emigracija ir kiti veiksniai kelia grėsmę ne tik mūsų šalies visuomenei. Neigiamos pasekmės jaučiamos ir kitose Europos šalyse. “Skirtingose pasaulio tautose ir kultūrose vertybės yra skirtingos – vienur toleruojama daugpatystė, kitur laikinos santuokos. Mes turime džiaugtis gyvendami Lietuvoje, kur krikščioniškos tradicijos yra gajos, nes akivaizdu, kad krikščioniška santuoka, paremta sutuoktinių įsipareigojimu visam gyvenimui, vis dar saugo šeimą nuo žlugimo, kelia jos orumą ir skatina gyveti remiantis per amžius nusistovėjusiais moralės principais”, – kalbėjo Seimo narė.
Kad visuomenės moralės pakrikimo požymių yra visoje Europoje pritarė ir kiti diskusijos dalyviai. Šiandien iš svečių šalių ateinanti kultūra ne visada pasitarnauja visuomenės progresui. Po tolerancijos ar lygių galimybių priedanga, mūsuose prigyja tokie reiškiniai kaip gėjų ir leisbiečių santykių propagavimas, mados reikalu tampa ištekančių moterų pavardžių galūnių keitimas į vyriškas ir panašiai.
Europos Sąjungoje vykstančias šeimos irimo tendencijas pastebėjo ir J. Dautartas. Jo manymu, ne tik mažai lietuvių tautai, bet ir visai Europai kyla reali grėsmė patirti skaudžias ateinančių kartų degradacijos pasekmes. „Šeima yra visos žmonijos pagrindas. Kokioje šeimoje auga ir formuojasi vaiko asmenybė, tokią visuomenę vėliau ir turime“, – sako TS frakcijos Seime atstovas.
Renginio organizatoriams talkinusių įvairių partijų Panevėžio politikių klubo narių “Veikios moterys” dėka, diskusijoje apie tradicinės šeimos ateitį Lietuvoje neapsieita ir be oponuojančių nuomonių. Į Panevėžį atvykusi Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė nepraleido progos dar kartą pagarsinti, jos manymu, netinkamas kuriamo įstaytmo nuostatas. Prieštaringus Paramos šeimai įstatymo projekto vertinimus išsakė ir B. Vėsaitės bendrapartietis, Panevėžio vicemeras Povilas Vadopolas. Nostalgiškai prisiminęs, kad darnumu pasižymėjo sovietmečio šeimos, jis ragino ieškoti priežasčių, kodėl dabartinių šeimų situacija tokia prasta.
Atsakymą į P. Vadopolo paklausimą netrukus rado ne tik Seimo narė V. Aleknaitė – Abramikienė, bet ir diskusijoje dalyvavusios Panevėžio apskrities viršininko administracijos Socialinės paramos sk. vedėja Gema Jurgelevičienė, agentūros “SOS vaikai” vadovė Marija Zabulionienė ir kti dalyviai. Akcentota, kad kairiųjų vedama ydinga socialinė politika daugelį šeimų atpratino nuo siekio užsidirbti duoną. Pasak kasdien su socialinės paramos gavėjais susiduriančių darbuotojų, šiandien yra daug žmonių, kurie gyvena piniginių pašalpų ar kitokios paramos laukimu. Jei veikiai pasiskaičiuoja, kad kasdien eiti į darbą ir gauti atlyginimą neapsimoka…
Kita “Veiklių moterų” klubo atstovė priminė, kad nemažiau problemų ir dirbančiose šeimose. Atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai šalyje kylančias kainas, nėra pakankami. Ypač dėl to kenčia daugiavaikės šeimos. Neigiamas visuomenės požiūris į gausias šeimas, kuomet darnios bei tvarkingos šeimos, auginančios po kelis ar daugiau vakų, tapatinamos su socialiai degradavusiomis, šiandien priverstos gėdytis daugiavaikės šeimos statuso. Tai liudijo šeimas globojančių katalikiškų Panevėžio organizacijų atstovės, pačios auginančios po šešis vaikus. Jų teigimu, gausioms šeimoms teikiama parama dažnai primena pasityčiojimą, nes maisto krepšeliuose siūlomi ne tik čipsai ar kitas bevertis maistas, bet ir konservai, kurių galiojimo terminas seniai pasibaigęs, tinkami nebent šunų prieglaudoms. Gausių šeimų bendrijos „Panevėžio šeimyna“ ir Panevėžio vyskupijos „Šeimos centro“ vadovės ragino, kad gerinant tradicinės šeimos įvaizdį, bei ieškant galimybių remti ir skatinti darnias, santuokoje gyvenančias šeimas reikia veikti nedelsiant, nes dabartinės situacijos padariai jau skaudžiai juntami nūdienos gyvenime.
Panevėžio m. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Daiva Simonaitienė savo pranešime pabrėžė, kad dažniausiai jos vadovaujama intitucija susiduria su “faktinėse” šeimose esančiomis problemomis. Tokiose šeimose vaikai dažniau patiria smurtą, jie diskriminuojami mokyklose, išgyvena kitokias nuoskaudas. Kaip vieną iš skaudesnių problemų išskyrusi lietuvių emigraciją, kuomet tėvų paliktus vaikus globoja seneliai ar visai svetimi žmonės, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja tvirtina, kad įstatymas turi numatyti vienodą paramą visiems vaikams, nepriklausomai nuo to kokios sudėties šeimoje jie auga.
Pasak diskusiją moderavusios TS Panevėžio raj. sk. pirmininkės Violetos Grigienės, suprantama, kad ydinga dabartinė šeimos politka mūsų valstybėje visų pirma suneramino katalikų pasaulio atstovus, stebinčius dvasinės pusiausvyros nebuvimą bendruomenėje ir, kad valstybės požiūris į šeimą, veikti verčia moteris, kurių misija žemėje yra ne tik pagimdyti vaikus, bet juos išauginti pilnaverčiais savo gimtosios žemės piliečiais ir būsimais valstybės kūrėjais. Ji pasidžiaugė, kad pagrindinės valdžios institucijos – Seimo nariai, matydami negatyvius procesus, vykstančius mūsų valstybėje, sukūrė darbo grupę Valstybinės šeimos politikos koncepcijai parengti, išgrynino nūdienos realijas ir įvardino pagrindines šeimos politikos kryptis valstybiniu lygmeniu.
Panevėžyje vykusioje diskusijoje V. Aleknaitė – Abramikienė akcentavo, kad šeimos politiką Lietuvoje turi kurti visa visuomenė. Svarų žodį čia tarti gali ne tik savivaldybių valdininkai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, benruomenės. „Svarbu įsiklausyti į pačių šeimų poreikius, vaikus auginančių motinų pasiūlymus, pastebėjimus ir pageidavimus. J. Dautartas diskusijos dalyvius skatino išgirstas idėjas paskleisti savo aplinkoje. Apie tradicinės šeimos nūdienos problemas ir jų sprendimo būdus turi būti diskutuojama mokyklose, įvairiose organizacijose, bendruomenės suėjimuose ir kitur.
Renginio pabaigoje palaiminęs visus diskusijos dalyius Panevėžio vysk. J. Kauneckas linkėjo stiprybės ir sėkmės tolimesniuose darbuose ginant bei stiprinant tradicinę šeimą, propaguojant ir įtvitinant sveikos moralės principus visuomenėje.
