Teisingumo vykdymo valstybėje esminė ašis – teisingas ir nešališkas teismas bei profesionalus ir sąžiningas teisėjas.
Piliečių nepasitikėjimas teismas kyla iš to, kad teisminė valdžia visos valstybės valdžių sistemoje atrodo mažiausiai kontroliuojama, o teismų veikla – labiausiai uždara.
Tinkamiausias šios įsisenėjusios ligos gydymo būdas yra viešumas bei kuo platesnis visuomenės dalyvavimas teismų formavimo bei veiklos procesuose, t.y. – visose teismų veiklos stadijose jų konstitucinį pobūdį atitinkančiais būdais.
1. Teisėjų atranka
Teisėjo asmuo, jo pilietinės, dorovinės, vertybinės bei profesinės savybės ir nuostatos lemia didžiąją dalį teismų darbo sėkmės.
Teisėjais turi tapti patys geriausieji ir sąžiningiausieji, bet ne atvirkščiai. Todėl ne vien aukštesniųjų, bet ir apylinkių teismų teisėjų atlyginimas turi skatinti asmenį siekti šių pareigų.
Tačiau visos kandidatų į teisėjus atrankos stadijos turi būti viešos, o į atrankas bei kvalifikacinių egzaminų komisijas privalo būti įtraukti kompetentingi ir autoritetingi pilietinės visuomenės atstovai.
TS - LKD Įsipareigoja nustatyti aiškią procedūrą, kuri leistų visuomenei iš anksto sužinoti apie ketinamus atrinkti bei skirti teisėjus, teismų pirmininkus, jų pavaduotojus bei skyrių pirmininkus. Jų išsamios biografijos ir duomenys apie ankstesnį darbą ar politinę veiklą privalo būti skelbiami viešai, kad piliečiai galėtų susipažinti, o turintys nusiskundimų teikiamo kandidato atžvilgiu galėtų pareikšti savo pretenzijas. Visus nusiskundimus, savo ruožtu, turi nagrinėti atrankos komisija.
Nenormalu, kai netgi Seime tvirtinamų teisėjų biografijos pateikiamos formaliai, paviršutiniškai, nutylint kai kuriuos pretendento gyvenimo laikotarpius ir be jokių nustatytų kriterijų.
Turi būti numatyta ir galimybė apskųsti atrankos komisijos sprendimus.
Konstitucijoje pasakyta, jog vykdydami savo misiją, teisėjai yra nepriklausomi ir paiso tik įstatymo. Deja, Lietuvoje teisėjas neretai būna spaudžiamos paklusti savo teismo pirmininkui, dėl ko kilo net plačiai nuskambėjęs skandalas.
Įstatyme turi būti numatyti aiškūs ir skaidrūs teismų pirmininkų rotacijos principai, o žemesniojo rango teisėjai, kandidatuojantys į pirmininkų pareigas, apsaugoti nuo galimo jų viršininkų spaudimo ar susidorojimo.
2. Teisėjų etikos ir drausmės pažeidimai bei atsakomybės problemos
Kiekvienas teisėjas turi jausti atsakomybę už savo profesijos prestižą. Iki šiol nėra aišku, už kokio masto etikos pažeidimus teisėjas turi būti pašalintas iš pareigų. TS inicijuos svarstymus šia tema, ragindama Teisėjų tarybą teikti savo siūlymus. Teisėjų etikos ir drausmės komisija privalo viešai internete skelbti visų savo posėdžių protokolus, priimtus sprendimus bei motyvus.
Teisėjų garbės teismo sprendimai bei jų motyvai taip pat skelbiami nedelsiant.
4. Kova su korupcija teismuose
Galių STT sugrąžinimas.
Konstitucinis teismas yra pripažinęs, kad nusikalstamos veikos modelių taikymas (pvz. kyšio siūlymas, siekiant atitinkamai išprovokuoti pareigūno veiksmus) prieštarauja Konstitucijai. Tačiau būtina atrasti adekvačius, Konstitucijai neprieštaraujančius būdus ir jų pagalba apsivalyti nuo kyšius imančių teisėjų.
Reikalui esant galima papildyti Konstituciją, suteikiant reikiamus įgaliojimus STT, o pačią procedūrą reglamentuoti įstatymu.
Tik nepaperkamas teisėjas yra tikras teisėjas!
5. Tarėjų instituto sugrąžinimas į teismo procesą
Visuomenei reikalaujant, TS - LKD imsis laipsniškai grąžinti tarėjų institutą į Lietuvos teismus, pradedant nuo ypač socialiai jautrių – šeimos ir darbo bylų.
TS frakcijos Seime nariai jau yra pateikę reikiamas Konstitucijos pataisas.
6. Teismų sistema ir jos tobulinimas
6.1. Lietuvos Respublikoje lygiagrečiai veikia dvi – bendrųjų ir administracinių teismų sistemos.Tai būdinga nemažai daliai Europos valstybių, tačiau mūsų tesimuose kai kurių teismų galios ir atsakomybės santykis yra iškreiptas.
Pvz., galutinius sprendimus administracinėse bylose priimantys VAT tesėjai skiriami LR Prezidentūroje taip pat, kaip žemutinės grandies bendrosios kompetencijos apylinkių teismų teisėjai. Jų kandidatūros nepristatomos ir nesvarstomos Seime, apie jas mažai arba nieko nežinoma visuomenėje. Šiems teisėjams nusikaltus, neįmanoma taikyti apkaltos instituto.
TS frakcija jau pateikė reikiamas Konstitucijos pataisas Seime, kad ši sisteminė yda būtų pašalinta.
6.2. Visuomenei reikalaujant, TS-LKD svarstys kasacijos įvedimo galimybę bei formą administracinėse bylose.
6.3. Valdančiųjų stumiamas individualaus konstitucinio skundo institutas būtų prasmingas, prieš tai įveikus esmines dabartinės teismų sistemos ydas. Individualus konstitucinis skundas bus dar viena visuomenės nusivylimo bei nepasitenkinimo priežastimi, jei taps tiktai figos lapeliu teisėjų klano uždarumui pridengti.
Individualus konstitucinis skundas neprivalo tapti nei strateginiu politinio viešpatavimo instrumentu, nei Konstitucinio teismo iškėlimo virš tautos atstovų laisvo mandato įrankiu.
Niekas neturi pirmenybės prieš vienintelio suvereno – tautos – ir jos išrinkto atstovų parlamento konstitucinę galią.
Demokratinėse valstybėse Konstitucija riboja visų valdžių, jų tarpe- ir teisminės valdžios galias.
TS-LKD sieks, kad įstatymų konstitucingumo patikra piliečių pageidavimu vyktų visų pirma per bendrosios kompetencijos ir administracinius teismus.
Teismai- ne teisėjams ir ne valdantiesiems! Teismai turi tarnauti piliečiams!
