Rusija nori blokuoti Lietuvos rezoliuciją dėl Molotovo–Ribbentropo pakto

Lietuva siekia, kad birželio pabaigoje Vilniuje įvyksiančioje ESBO sesijoje būtų įvertintas Molotovo–Ribbentropo paktas. Tačiau Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų net paminėtas oficialiuose dokumentuose, sako šios rezoliucijos autorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Ar tikrai ESBO bus svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto?

Jei trumpai – tikrai bus svarstoma Lietuvos Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyva. Dar galėčiau pridurti – Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimu.
Lyginant su mūsų pirminiu siūlymu, kuriam, vadovaudamiesi Asamblėjos Statuto reikalavimais, laiku surinkome net daugiau nei reikiamą skaičių jį remiančių parlamentarų parašų, kompromisinio dokumento pavadinimas yra pakeistas suderėtu abstraktesniu.
O turinyje atsispindi dviejų autorių – Slovėnijos delegacijos vadovo R. Battelli ir mano Tarptautiniam sekretoriatui Kopenhagoje pateiktų rezoliucijų tekstai bei idėjos, t. y. buvo sujungti į vieną mūsų dokumentas dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių ir R. Battelli siūlymas paminėti Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį.
Galiu pasakyti, jog R. Battelli išryškinti prioritetai labiau atspindi senųjų Vakarų Europos valstybių ES narių mąstyseną, kai tuo metu mūsų – viso naujųjų ES narių bloko gyvąją istorinę atmintį.

Kodėl ši rezoliucija buvo sujungta su slovėno R. Battelli pasiūlymu dėl žmogaus teisių gynimo?

Tam yra ir formalių, ir politinių priežasčių. Pagal jau minėtą Asamblėjos Statutą, Tarptautinis sekretoriatas, gavęs du ar daugiau projektų ta pačia tema, turi teisę ir pareigą siūlyti autoriams tartis dėl kompromisinio teksto. Taip ir buvo padaryta, preziumuojant, kad abiejuose projektuose minimos sukaktys atspindi tą pačią totalitarinių režimų palikimo temą.
Po įtemptų derybų mes su R. Battelli parengėme bendrą tekstą, kuriuo Lietuvos pusė yra patenkinta. Problemų dėl šio dokumento, kiek žinau, turi kai kurių į Rytus ir galbūt į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių šalių parlamentarai. Mes – ne.
Kita ir esminė priežastis, dėl ko ėjome į kompromisą, glūdi pačioje ESBO geopolitinėje erdvėje, apimančioje 56 valstybes „nuo Vankuverio iki Vladivostoko“. Ši organizacija, kuriai esame dėkingi už paramą reikalaujant išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių, mūsų dienomis, pasikeitus Rusijos vadovybės politinei elgsenai, išgyvena prieštaravimų ir sunkumų laikotarpį. Net nedideliam politiniam žingsniui reikia didžiulių diplomatinių pastangų.
Tokiomis aplinkybėmis geras ir istorinei tiesai nenusižengiantis kompromisas gali duoti geresnį efektą negu vienašališka laikysena. Paprasčiausiai yra daugiau galimybių sulaukti paramos ir laimėti balsavimus tiek komitete, tiek ir Asamblėjos plenarinėje sesijoje.

Ar nebus taip, kad bus išplauta esmė, nebeliks Molotovo-Ribbentropo pakto paminėjimo?

Iš tiesų, garantijų dėl Asamblėjos politinių rezultatų nėra ir negali būti. Tai rodo visų pirma Parlamentinės Asamblėjos prezidento, portugalų socialisto Joao Soareso skeptiškas požiūris bei pastangos nesujaudinti Rusijos. Dar balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiame Biuro posėdyje oficialiai kreipiausi į patį Prezidentą bei kitus Biuro narius, prašydama pasikeisti nuomonėmis dėl būsimojoje Vilniaus sesijoje neišvengiamai iškilsiančios Molotovo-Ribbentropo pakto sukakties temos.
Gaila, kad Prezidentas neleido kilti diskusijai, pats vienasmeniškai išsakydamas savo nepritarimą. Tačiau šalia manęs sėdėjęs R. Battelli buvo pirmasis, „į ausį“ išsakęs savo ketinimą prisidėti prie mano išsakytos problemos sprendimo ir prasitarė jau pradėjęs rašyti būsimosios rezoliucijos tekstą.
Tokius sąjungininkus būtų labai neprotinga prarasti. Grįžtant prie Vilniaus sesijos, reikia pasakyti, jog tai bus sunkus darbas, siekiant politinės paramos, priešinantis galimoms pataisoms ir apskritai ginant Lietuvos poziciją. Tikiuosi, jog bent jau panašaus likimo tautų atstovai mus palaikys.

Ar neatrodo, kad Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų paminėtas?

Tokių požymių esama.

Ar neverta Rusijai priminti, kad dar Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba yra pasmerkusi šį paktą?

Šį reikšmingą istorinį faktą laikau vienu iš būsimosios diskusijos argumentų. A. Jakovlevo komisijos išvados ir jų patvirtinimas buvusios TSRS AT suvažiavime 1989 metų gruodžio 24 dieną buvo itin svarbus žingsnis į tiesą ir būsimą susitaikymą.
Jei Rusija būtų ėjusi šiuo keliu, ne tik padėtis ESBO erdvėje, bet ir visoje Europoje šiandien atrodytų kitaip. Bent jau pasitikėjimo ir saugumo joje turėtume daugiau.

Kokia amerikiečių laikysena? Ar jie tylomis neremia Rusijos, siekdami gerų santykių su šia valstybe?

JAV parlamentarai po mūsų rezoliucijos projekto pavadinimu „Dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių“ nepasirašė. Tačiau aš tikiuosi, jog balsuojant dėl kompromisinio siūlymo „Padalintosios Europos suvienijimas [...]“ amerikiečiai mus parems.

Taip pat rengiama rezoliucija dėl energetinio saugumo. Kokie pagrindiniai jos teiginiai?

Lietuvos delegacijos rezoliucija dėl energetinio saugumo kokybiškai parengta ir pateikta, ji taip pat susilaukė didesnio nei reikalaujama Asamblėjos statute palaikymo. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad norint išvengti tiekimo krizių ir užtikrinti visų valstybių energetinį saugumą, būtina siekti interesų balanso tarp šalių – energijos tiekėjų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Mes pabrėžiame jau ne kartą minėtą poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tranzito kelius, būtinybę grįsti energetinį dialogą, remiantis Energetikos chartijoje suformuluotais skaidrumo, abipusiškumo, tarpusavio pasitikėjimo, nediskriminavimo ir prieinamumo principais, iškeliame naujų technologijų diegimo ir tarptautinės dujų rinkos sukūrimo svarbą.
Tik skaidri konkurencija gali užtikrinti energetikos šaltinių prieinamumą bei tiekimo patikimumą visiems rinkos dalyviams. Kaip itin svarbų Lietuvai ir visam Baltijos regionui išskirčiau 10-ąjį Rezoliucijos projekto punktą, kuris pabrėžia, jog visi nauji infrastruktūriniai projektai turi atitikti gamtosaugos konvencijų, pirmiausia – vadinamosios Espoo reikalavimus.
Besidomintys energetikos problemomis piliečiai žino, jog šių reikalavimų neatitinka vadinamasis „Nord-Stream“ arba Šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos projektas, kuris, nepaisant viešosios nuomonės Europos šalyse, yra atkakliai „stumiamas“. Akivaizdu, jog ir dėl šios rezoliucijos formuluočių teks ne juokais kautis.

Ką ji duos Lietuvai?

Į klausimą, ką tokie dokumentai duos Lietuvai, galiu atsakyti, jog duos tą patį, ką ir analogiški nacionalinių parlamentų priimami politiniai dokumentai. Bet yra vienas esminis skirtumas: galimybė išreikšti Lietuvos strateginius interesus plačioje ir nevienalytėje ESBO erdvėje.

Kaip jūs matuotumėte ESBO asamblėjos Vilniuje sėkmę?

Asmeniškai aš sėkmę visų pirma matuočiau apgintų ir „nenudrenuotų“ formuluočių skaičiumi, nes jau teko asmeniškai pajusti pirmąsias įtampas. Tačiau Lietuvai rūpinčios problemos nesutelpa vien tekstuose. Laukia nelengva diskusija dėl taip vadinamos Medvedevo „naujosios saugumo architektūros“, debatai dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo, padėties užsitęsusių konfliktų zonose.
Nežinau, koks bus oras Vilniuje liepos pradžioje, bet tikrai žinau, kad sesijoje bus karšta. Tikiuosi, jog parengiamieji organizaciniai darbai, kurie jau seniai ir intensyviai vyksta Seime, duos gerą rezultatą, o lietuvių logistiniai gebėjimai paliks gerą įspūdį svečiams.
Tai bus didžiausias Lietuvos istorijoje parlamentinis renginys. Jau vien tai yra ne maža Lietuvos sėkmė.


Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5227197