Vilniuje vyksta ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija

Prasidėjusi birželio 29 d. Vilniuje, Seime, pirmą kartą Lietuvoje vyksta ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri tęsis visą šią savaitę. Pirmąją dieną Nuolatinės komisijos posėdyje kalbėjo Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė, plenarinės sesijos atidaryme kalbėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, kuris prisiminė istorinius 1990-uosius. Pradžia buvo nelengva, "tačiau politinis idealizmas yra galingesnis už klampojančią "realią politiką"; naivusis tikėjimas pajudina kalnus, tad po pusantrų metų trys atkurtosios Baltijos valstybės jau buvo Jungtinių Tautų ir ESBK narės, o 1992 m. vasarą ir "Helsinki-2" konferencijos dalyvės", – sakė V. Landsbergis ir išreiškė viltį, kad ir Rusija grįš į europinį kelią, kuris geriausiai atspindėtų šios organizacijos ir jos Vilniaus Asamblėjos dvasią.

Pateikiame Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sesijos dienų komentarą.

Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dienoraščio Vilija Aleknaitė Abramikienė ESBO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovė:

2009-06-29. Pirmoji sesijos diena.
Prieš šią dieną miegojau sunkiai. Labiausiai jaudinausi ruošdamasi lemtingam Nuolatinio komiteto posėdžiui. Nuolatinis komitetas, arba angliškai "Standing Committee", susideda iš Asamblėjos vadovybės ir delegacijų vadovų. Faktiškai balsuojant ten vienas balsas reiškia vieną valstybę. Tam, kad mums aktualios rezoliucijos patektų į Asamblėjos darbotvarkę, ten reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. O blokuojančią mažumą surinkti nėra labai sunku – užtenka vieno trečdalio ir vieno balso ir galima užblokuoti bet kokį klausimą.
Be jokios abejonės ėjau suspausta širdimi. Rusų delegacijos atstovui pradėjus kalbėti ir kritikuoti rezoliuciją "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurią teikėme su slovėnų atstovu Roberto Battelli, man širdis nukrito į kulnus, – sakau atvirai, – tokioje aplinkoje kaip ESBO sunku prognozuoti žmonių emocijas. Situacija buvo nenuspėjama.
Po to gavau žodį. Man pavyko į ne itin draugišką Rusijos atstovo pasisakymą atsakyti labai taikiai. Aš netgi pasidžiaugiau Rusijos pateikta pataisa. Iš tiesų pataisa, kuri praėjo statutinius "filtrus", yra priimtina ir visai gera. Po to vėl pasisakė Rusijos atstovas. Jis vis tiek rezoliucijai nepritarė ir pasakė, kad ji rusus skaudina. Po to ESBO Asamblėjos prezidentas paskelbė balsavimą. Mes su delegacijos sekretore sėdėjome pirmoje eilėje, – gal ir gerai, nes nematėme, kas kaip balsuoja. Po to kolegos sakė, kad "prieš" balsavo tik kolegos iš Rusijos delegacijos.
Šiandien tai programos "maximum" įgyvendinimas. Be abejo, kol kas, nes ši rezoliucija dar bus svarstoma trečiajame – arba Žmogaus teisių komitete. Bet kad Asamblėjos darbotvarkėje atsirado šis klausimas, yra labai svarbu.
Po debatų, kurie vyko po atidarymo posėdžio, pamačiau, kokiu būdu bus atakuojamos mūsų rezoliucijos. Vienas graikų komunistas pasakė, kad Lietuva yra nedemokratiška šalis, nes čia uždrausta komunistinė ideologija ir simbolika ir kad apskritai mes čia esame vos ne nacių kolaborantai. Pasisakė galbūt norėdamas išprovokuoti mane ar kitą Lietuvos delegacijos narį aštriam atsakymui, bet mes nieko neatsakėme ir pasitenkinome prezidento J. Soares nuraminimu. Ko gera, tai buvo speciali taktika. Svarstymo metu galime tikėtis įvairių demaršų, tačiau oficialiai pateiktų pataisų, kurios būtų nepriimtinos mūsų su Bottelli rezoliucijai, kol kas nėra. Tikrai labai įdomu.
Ruošiuosi kitos dienos debatams – esu kitos labai svarbios rezoliucijos – dėl energetinio saugumo – oficiali teikėja ekonomikos komitete. Atidarymo posėdyje visi kalbėjusieji minėjo energetinį saugumą, kaip vieną svarbiausių ESBO uždavinių. Ir tai, kad šiai svarbiai temai atstovauja lietuvių rezoliucija, yra nuostabu.
Kol kas viskas vyksta gerai, tačiau formatas sudėtingas, valstybių daug. Reikia stengtis dirbti kartu. Pabandysiu konsoliduoti visą delegaciją, kurią sudaro: Laimontas Dinius, Egidijus Klumbys ir aš. Pasitelksiu pavaduotojus, konkrečiai Algį Sysą, kuris pažadėjo pavaduoti mane politikos komitete, kai aš ten negalėsiu dalyvauti. Esame maža komanda ir turime konkuruoti su labai didelėmis komandomis. Bet iš tiesų labai įdomu, aš esu azartiškas žmogus.

2009-06-30. Antroji sesijos diena.
Buvo graži, prasminga ir, be abejo, nelengva diena. Ir apskritai krūviai čia yra labai dideli, nes paraleliai su posėdžiais vyksta ir tarpparlamentinių grupių susitikimai. Kai kuriuose dalyvauju. Dalyvavau susitikime su gruzinų delegacija. Dalyvausiu E. Zingerio vadovaujamos ryšių grupės susitikime su JAV delegacija. Kartais būna nelengva, kadangi komitetų posėdžiai vyksta tuo pat metu. Aš esu politikos komiteto narė, o tuo pat metu vyko ekonomikos komiteto posėdis, kur turėjau pristatyti Lietuvos delegacijos parengtą rezoliuciją dėl energetinio saugumo. Dalijamės pareigomis. Aktyviausias iš Lietuvos delegacijos yra Algirdas Sysas, kuris pagal dabartinį vietų pasiskirstymą yra pakaitinis narys, bet labai aktyviai dalyvauja ir, kai reikia, mane pakeičia komitete.
Taigi šiandien didžiausia sėkmė, be abejo, buvo rezoliucija dėl energetikos, nes nebuvo priimta nė viena pataisa, kuri Lietuvai būtų nenaudinga. Tik geros ir naudingos pataisos. Sakyčiau, vėl buvo pasiekta tos dienos programa "maximum" ir dar net truputėlį su kaupu, kadangi Turkijos delegacijos siūlymas išbraukti iš teksto nuorodą į gamtosauginę ESPOO konvenciją nebuvo priimtas. Pati Turkijos delegacija neatvyko ir savo pataisos negynė. Tai yra gerai, kadangi ESPOO konvencija tiesiogiai beda pirštu į tuos infrastruktūrinius projektus, kurie turi būti vykdomi Baltijos jūros regione ir kurie Lietuvai yra labai nenaudingi, ypač politiškai, o gamtosauginiu požiūriu kelia grėsmę.
Taigi ekonomikos komitetas pritarė viskam, kas buvo numatyta. Rusijos delegacija vėl pareiškė atskirą nuomonę, tačiau ji nebuvo kaip nors įtakojanti kitas nuomones ir kas dar smagu – ši rezoliucija buvo itin reikalinga visiems. Netgi Dora Bokojanis, vykdančioji pirmininkė, kuri šiuo metu pirmininkauja visam ESBO (Parlamentinė Asamblėja yra tik dalis ESBO), kalbėjo apie energetinį saugumą kaip apie vieną iš esminių temų. Smagu, kad Lietuvos pusė galėjo tokį labai svarbų interesą išreikšti. Beje, sulaukėm komplimentų, kad rezoliucija buvo gerai paruošta. Reikėtų didžiulį komplimentą pasakyti ekspertams, kurie mūsų delegacijai padėjo tą rezoliuciją ruošti.
Kas dar buvo gerai... Man neteko kartu su svečiais vykti į Trakus, turėjau kitų darbų, bet kaip žinau iš pasakojimų, jie dalyvavo nuostabioje kelionėje. Svečiai ne tik pamatė Trakų pilį, bet pilies kieme turėjo galimybės paragauti, kaip jiems buvo paaiškinta, viduramžių valgių. O priėmime, kuris Lietuvos delegacijos vardu buvo surengtas Belmonte, manau, buvo pasiekta tam tikra emocinė viršūnė. Ne tik dėl svečių gausos, bet ir dėl tos gražios aplinkos, o svarbiausia – dėl puikios programos. Buvo atliekamas džiazas ir liaudiška muzika, šoko ir grojo "Sutaras". Buvo grojama skrabalais, – tai fantastiškas, už realybės rėmų išeinantis dalykas. Galima buvo tiktai džiaugtis matant, kaip svečiai iš įvairių valstybių čiupinėja tuos skrabalus ir bando patys jais groti. Kai kurie įsidrąsino ir kartu su "Sutaro" šokėjais bandė šokti lietuvių šokius.
Oras buvo nuostabus, ir kaip aš pajuokavau, savo pažadus ir įsipareigojimus organizacijai įvykdžiau, – mat juokais vienoje konferencijoje iš tribūnos esu davusi pažadą, kad Lietuvoje, kai ESBO delegatai bus mano svečiai, švies saulė. Buvo juokiamasi, kad tikriausiai Lietuvos Seimo kanceliarija investavo ir į gerą orą.
Į PA sesiją yra atvykę daugiau negu 50 valstybių atstovų, dalis tų žmonių yra iš organizacijų-stebėtojų. Dauguma Lietuvoje – pirmą kartą. Jau dabar matau, kad jie iš Lietuvos išsiveš nepaprastai šiltą įspūdį. Mačiau netgi afganistaniečius parlamentarus, kurie jautėsi labai laimingi. Turiu pasakyti, kad mes, kaip tauta, turime kažką miela svečių atžvilgiu. Visi tarptautinio sekretoriato darbuotojai dar iki kultūrinių renginių sakė: "Kaip mes čia gerai jaučiamės… atvažiavom, ir iš karto adaptavomės… visi mus gerai priima… jaučiamės tarsi dirbtume savo įprastoje vietoje"… Tai irgi įvertinimas. O tam dirba daugybė Seimo kanceliarijos žmonių.
Labai daug pastangų deda ir Seimo nariai, kurie vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėms. Petras Luomanas labai nuoširdžiai priiminėjo gruzinus; žinau, kad Mantas Adomėnas turėjo gerą susitikimą su britų delegatais, kurie yra geri mūsų delegacijos PA draugai.
Vyksta puikūs dalykai. Edmundas Pupinis vežasi dalį kazachų delegacijos į Uteną, o ten bus konkretūs pokalbiai dėl ekonominių ryšių, dėl investicijų, dėl prekybos. Priėmimo metu bendraudama su Kazachstano senatoriais išgirdau, kad Kazachstaną tikrai domina Lietuva kaip tranzito šalis; juos domina mūsų uostas, bendri transporto projektai. Kai Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 m., o Lietuva – 2012 m., Lietuvai reikia ypač sureikšminti bendrų infrastruktūrinių, transporto koridorių plėtrą. Manau, kad tokia didelė ir išteklių turtinga šalis kaip Kazachstanas Lietuvai yra svarbi. Ir galim tik pasidžiaugti, kad Kazachstano ambasadorius, kuris yra atsakingas už visą Baltijos regioną ir Suomiją, reziduoja Vilniuje. Mes ūkine prasme tai turime išnaudoti.
Dabar kaip tik einu į Europos liaudies partijos grupės posėdį, noriu pažiūrėti, kas ten ketinama daryti. Prasidės debatai dėl tos rusų nepasitenkinimą keliančios rezoliucijos "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurioje vienareikšmiai smerkiamas Molotovo-Ribbentropo paktas.