ESBO sesijai – rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto

Siekiama, kad ESBO sesijoje Vilniuje būtų svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto.
Rezoliucijos rengėja TS-LKD atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad dokumentas reikšmingas stalinizmo nusikaltimų pripažinimo siekiančioms Baltijos šalims. Tuo metu teisės ir politikos ekspertai teigia, kad tarptautiniu lygmeniu dokumentas būtų tik simbolinis.
Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės V. Aleknaitės-Abramikienės siūloma rezoliucija būtų siekiama, kad ESBO, kaip „saugumą ir stabilumą užtikrinanti organizacija, prisimintų Berlyno sienos griūties 20-metį“ ir stalinizmo bei nacionalizmo režimų sukaktį.
Dokumente siūloma tęsti tyrimus dėl totalitarizmo palikimo ir gilinti visuomenės žinias apie jį, remti nevyriausybines organizacijas atliekant tyrimus ir supažindinant visuomenę su režimų nusikaltimais, taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl režimų šlovinimo, ekstremistinių judėjimų augimo.
Be kita ko, Seimo narė siūlo pasisakyti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Tiesa, panašu, kad V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucija bus sujungta su rezoliuciją „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“ siūliusio slovėno rezoliucija.
Pasak konservatorės, iš pradžių nenorėta siūlyti rezoliucijos, nes Lietuva – šalis šeimininkė. Vėliau buvo pastebėta, kad slovėno parengta rezoliucija taip pat atspindi XX amžiaus nusikaltimus žmogiškumui ir du dokumentus pabandyta sujungti.
Parlamentarė tiki gebėsianti išsaugoti rezoliucijos pagrindinę idėją.
Pasak parlamentarės, šiuo metu „vyksta derybos dėl retorikos“, bet rezoliucijos bus jungiamos tik tuo atveju, jei dokumente išliks Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimas.
„Jeigu jo išvengtume, mes nusikalstume tiesai, Baltijos kraštams. Mes visi kentėjome nuo nusikalstamo sandorio“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, rezoliucija yra ne tik simbolinis gestas, o vertinti ją galima įvairiais aspektais.
„Baltijos šalims pakto interpretavimas yra itin svarbus politinėje ir ekonominėje erdvėje, nes okupacija buvo tiesioginė šio pakto išdava. Mums visada bus labai svarbu pripažinti, kad tai buvo sandoris. [...] tai visada politiškai svarbu“, – įsitikinusi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak politologo Raimundo Lopatos ir tarptautinės teisės žinovo Dainiaus Žalimo, nors rezoliucija skiriama jautriai Lietuvai temai, jos reikšmė šaliai – simbolinė.
Pasak politologo R. Lopatos, tokia rezoliucija galėtų būti laikoma simboliniu dokumentu ir nuoseklia taktika.
Anot R. Lopatos, sunku spėti, kaip gali būti sureaguota į tokį dokumentą – daug reikštų Rusijos reakcija. „Tai siejasi ir su okupacinės žalos atlyginimo klausimu“, – teigė pašnekovas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, dokumento reikšmė – tik daugiapolitinė, nes teisine prasme ši rezoliucija galėtų tapti tik rekomendacija šalims.
„Tai būtų mažytis žingsnelis tinkama linkme, tik konsoliduota politinė valia. Pati iniciatyva [...], aišku, anksčiau ar vėliau iškelia atsakomybės klausimus. Ji turi politinę reikšmę, suteikia akstiną veikti“, – teigė D. Žalimas.
ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyks birželio 29–liepos 3 dienomis Vilniuje.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuri pirmininkaus šiai organizacijai.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys narės geografiškai išsidėsčiusios nuo Vankuverio iki Vladivostoko.
Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kuris yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.


Plačiau: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5222445