(Paul Gauguin, Kalėdų naktis, 1896 m.)
Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė pasveikino vaikus su šv. Kalėdomis
Gruodžio 18 dieną Žirmūnų seniūnijoje vyko Kalėdinis renginys skirtas rizikos šeimų ir daugiavaikių šeimų vaikučiams.
Žirmūnų seniūnijos socialinės paramos centro darbuotojų surengta šventė apvainikavo ir seniūnijoje vykusį vaikų piešinių konkursą „Šv. Kalėdos mano namuose“. Iš viso konkurse dalyvavo 70 vaikų iš rizikos ir daugiavaikių šeimų. Dvylikos vaikučių piešiniai buvo išrinkti pačiais gražiausiais.
Renginio metu Seimo narė bendravo su vaikais, kartu su jais žiūrėjo spektaklį „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurį suvaidino Žirmūnų dienos centro vaikai.
Vaikus savo pokštais linksmino tikras magas, o ilgai lauktas Senelis Šaltis ir Snieguolė šoko su vaikais tradicinius žaidimų ratelius, dalijo dovanas.
Dovanų gavo visi vaikučiai.
Renginyje vyravo džiugi, šilta ir nuoširdi nuotaika.
...
Seime įvyko Juozo Lukšos-Daumanto knygos "Partizanai" pristatymas
Legendinio Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimų knyga "Partizanai" (Forest Brothers) jau pasirodė ir anglų kalba!2009 m. lapkričio 12 dieną 14 valandą šios knygos pristatymas įvyko Seimo parodų galerijoje.
Renginio organizatorė ir globėja Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė pasidžiaugė, kad buvo tikras stebuklas, jog okupuotoje Lietuvoje atsirado tikrų šviesuolių, kovojusių už Lietuvos laisvę, jos žmonių nepriklausomybę.1949-aisiais metais, siaučiant raudonajam terorui, buvo paskelbta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos vasario 16-osios deklaracija, kuri vainikavo Lietuvos laisvės kovotojų veiklą, kuriant pasipriešinimo politinę ir karinę vadovybę.
Vienas šių intelektualų buvo Juozas Lukša-Daumantas, kurio spalvinga asmenybė sudomino daugelį tyrinėtojų. Daumanto knyga užpildo baltus pokario istorijos lapus, kurstant tautos dvasią ir valią atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Reikia didžiuotis tokiais žmonėmis ir nepamiršti jų žygdarbių!
Renginyje dalyvavao Jonas Ohman (nuotr. kairėje viršuje) - Lietuvai gerai žinomas švedas publicistas, rašytojas ir dokumentinių filmų prodiuseris, su dideliu pasisekimu išvertęs keletą lietuviškų knygų į švedų kalbą. Partizano brolis Antanas Lukša (nuotr. dešinėje viršuje) renginio metu prasitarė, kad šią knygą reikia išversti ir į rusų kalbą. Knygos vertėja Laima Vincė Sruoginis (nuotr. kairėje apačioje) skaitė ištraukas iš knygos anglų kalba.
Išleista knyga pasidžiaugė ir Seimo narys Arvydas Anušauskas (dešinėje).Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skakauskienė (kairėje) dalijosi įspūdžiais iš vaikystėje patirtų išgyvenimų, apie gyvenimą bunkeryje ir savo tėvelių - Lietuvos partizanų - likimą.
Prisiminė knygos autorių Juozą Lukšą, kaip linksmą, pagarbų žmogų, mylėjusį savo Tėvynę ir savo švarko kišenėje besinešiojusį brangų žmonos Nijolės atvaizdą.
Vilija Aleknaitė-Abramikienė svečių būryje
Renginį aplankė Gruzijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ambasadoriai. Tarp svečių buvo ir gynybos etašė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai.
Knygos reikalingumu ir svarba abejojančių nebuvo.
...
Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką
2009 m. rugsėjo 29 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
VAKARINIS POSĖDIS
PATEIKTAS PROJEKTAS
Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė pateikė Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 ir 2841 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1062.
Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 41, prieš – 13, susilaikė 25. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 10 d.
Teikiamu projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodeksą nauju 170² straipsniu, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintų genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui arba karo nusikaltimų neigimą, menkinimą, jei tokia veika gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš nukentėjusį nuo genocido, nusikaltimo žmoniškumui ar karo nusikaltimo asmenį ar asmenų grupę. Už tokią veiką būtų baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, ją neigė ar menkino arba viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2008 m. lapkričio 28 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Pamatinio sprendimo 1str. c) ir d) punktuose valstybėms narėms įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=90784&p_k=1
(iš plenarinio posėdžio)
VAKARINIS POSĖDIS
PATEIKTAS PROJEKTAS
Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė pateikė Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 ir 2841 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1062.
Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 41, prieš – 13, susilaikė 25. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 10 d.
Teikiamu projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodeksą nauju 170² straipsniu, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintų genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui arba karo nusikaltimų neigimą, menkinimą, jei tokia veika gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš nukentėjusį nuo genocido, nusikaltimo žmoniškumui ar karo nusikaltimo asmenį ar asmenų grupę. Už tokią veiką būtų baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, ją neigė ar menkino arba viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2008 m. lapkričio 28 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Pamatinio sprendimo 1str. c) ir d) punktuose valstybėms narėms įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=90784&p_k=1
Seimo narė apdovanota už nuopelnus įtvirtinant istorinį teisingumą ir demokratijos sklaidą
Rugsėjo 28 dieną Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, įtvirtinant istorinį teisingumą ir demokratijos sklaidą Užsienio reikalų ministerijoje apdovanota garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“.
„Tai yra jūsų ilgamečio darbo politikoje pripažinimas. Ypač svarbios yra jūsų pastangos, siekiant tarptautiniu mastu įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus“, – vertindamas V. Aleknaitės-Abramikienės indelį tarptautinėje politikoje sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Lietuvos vardo tūkstantmečio proga įsteigtu Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ pagerbiami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, plėtojant tarpvalstybinius santykius, atstovaujant Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje.
„Tai yra jūsų ilgamečio darbo politikoje pripažinimas. Ypač svarbios yra jūsų pastangos, siekiant tarptautiniu mastu įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus“, – vertindamas V. Aleknaitės-Abramikienės indelį tarptautinėje politikoje sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Lietuvos vardo tūkstantmečio proga įsteigtu Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ pagerbiami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, plėtojant tarpvalstybinius santykius, atstovaujant Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje.
Seimo narė su rugsėjo 1-ąja sveikino Žirmūnų gimnazijos bendruomenę
Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė š. m. rugsėjo 1 d. lankėsi Žirmūnų gimnazijoje, pasveikino gausiai susirinkusią gimnazijos bendruomenę bei įteikė simbolinę dovaną - naujai išleistą knygą gimnazijos bibliotekai - R. G. Vėliūtės "Partizanai".
Nuotraukoje iš dešinės pusės: Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė bei Žirmūnų gimnazijos mokytojai.
Nuotraukų galerija:
Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė pasveikino vaikus su šv. Kalėdomis
Gruodžio 18 dieną Žirmūnų seniūnijoje vyko Kalėdinis renginys skirtas rizikos šeimų ir daugiavaikių šeimų vaikučiams.Vaikus pasveikino ir dovanėles su kvietimais į „Lėlės“ teatro spektaklį „Merė Popins“ padovanojo Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Renginio metu Seimo narė bendravo su vaikais, kartu su jais žiūrėjo spektaklį „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurį suvaidino Žirmūnų dienos centro vaikai.
Žirmūnų seniūnijos socialinės paramos centro darbuotojų surengta šventė apvainikavo ir seniūnijoje vykusį vaikų piešinių konkursą „Šv. Kalėdos mano namuose“.
Iš viso konkurse dalyvavo 70 vaikų iš rizikos ir daugiavaikių šeimų. Dvylikos vaikučių piešiniai buvo išrinkti pačiais gražiausiais.Vaikus savo pokštais linksmino tikras magas. Ilgai lauktas Senelis Šaltis ir Snieguolė šoko su vaikais tradicinius žaidimų ratelius.
Kokia gi šventė be dainų ir šokių.
Visi vaikai gavo dovanų.
Renginyje vyravo džiugi, šilta ir nuoširdi nuotaika....
Seimo narė su rugsėjo 1-ąja sveikino daugiavaikes Žirmūniečių šeimas
Rugsėjo 1-oji – nauja pradžia, takelis, vedantis į didžiuosius Jūsų gyvenimo kelius. Tebūna jis įdomus, bet neklaidus, tegul įkalnės būna stačios, bet įveikiamos. Linkiu, kad pakeliui sukaupta patirtis ir įgyta išmintis tarsi kompasas visada rodytų teisingą kryptį. Sėkmės ir ištvermės jumyse augančiai ateities Lietuvai! Su pirmąja mokslo metų diena!
Š. m. rugpjūčio mėn. 31 d. Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė pakvietė Žirmūniečių daugiavaikes šeimas susipažinti Žirmūnų seniūnijos salėje bei pasveikino vaikus rugsėjo 1-osios dienos proga. Vaikučiams ir jų tėveliams gitara grojo ir dainavo VU choro narės. Susitikimo metu Seimo narė gilinosi į gausių šeimų problemas, pradedant būsto poreikiu bei finansiniais sunkumais, su kuriais šeimos susiduria ypač šiuo metu. 
Dauguma šeimų susiduria su būsto problema, yra pvz. 6 asmenų šeimos, kurios gyvena vieno kambario bute. Šekurovų šeima kreipėsi dėl pagalbos tarpininkaujant su Vilniaus m. savivaldybe. Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Vilniaus m. merą su prašymu išimties tvarka padėti Šekurovų šeimai, kurioje auginami 4 vaikai ir 2 iš jų turintys kurtumo negalią. Pagrindinė problema - įstatymo spragos, kurių Seimo narė žada imtis rudens sesijos metu.
Gavome laisvę, bet ar mokame ja naudotis?
„Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32)
Gražia renginių tąsa Lietuvos 1000-metį paminėjo Vilniaus apskrities Moterų konservatorių bendruomenė, su Vilniaus miesto Šeškinės skyriumi apsilankydama Švč. Mergelės Marijos atlaiduose Šiluvoje rugpjūčio 30 d., kur buvo aukojamos Padėkos šv. Mišios už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Padėkos už laisvę šventėje dalyvavo visi branginantys laisvės dovaną, ypač tremtiniai, Sausio 13-osios dalyviai, jų šeimų nariai.
Dar 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje, dėkojant Dievui už laisvės dovaną, dalyvaujant visiems Lietuvos vyskupams, kardinolas Vincentas Sladkevičius paaukojo Lietuvą Švč. Mergelės Marijos globai. Naują paskatą su viltimi kreiptis į Šiluvos Dievo Motiną lietuvių tautai suteikė popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Šiluvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. Praėjus beveik 20-čiai metų po šių svarbių Lietuvai įvykių arkivyskupas S. Tamkevičius pamoksle privertė visus susimąstyti, retoriškai klausdamas: "Gavome laisvę, bet ar mokame ja naudotis?"
Anot Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, šių metų atlaidai Šiluvoje išsiskiria tuo, kad minime Šv. Brunono auką. Kartu buvo paminėtas ir Lietuvos vardo tūkstantmetis. "Manau, tai pats didžiausias paminėjimas Bažnyčioje. Šiais metais Šilinių metu, rugsėjo 9 d., buvo atidarytas Šiluvos muziejus ir Šiluvos piligrimų informacijos centras, kurį, Dievui laiminant, pasisekė per metus pastatyti. Tai, manau, irgi labai svarbus akcentas šių atlaidų metu. Nuo šių metų visi piligrimai, kurie aplankys Šiluvą, galės susipažinti su Šiluvos istorija ir su tais eksponatais, kurie yra išlikę iš kelių šimtmečių", – švenčiant Marijos gimimo šventę sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.
Kiekviena atlaidų diena buvo švenčiama vis kita intencija. Buvo meldžiamasi už karius ir jaunimą, medikus, ligonius, žmones su negalia, už kunigus ir vienuolius, už ūkininkus ir darbininkus, už menininkus, už moksleivius ir pedagogus, už šeimas.
Džiugu, kad tą patį sekmadienį Šiluvą pasiekė ir apie tūkstantis jaunų piligrimų, tradiciškai atkeliaujančių pėsčiomis iš Tytuvėnų, vadovaujamų vysk. E. Bartulio, ir nuo Raseinių, Katukių gyvenvietės, vadovaujamų arkivyskupo S. Tamkevičiaus, su kuriais galėjome pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais.
O mes, vadovaujami MKB pirmininkės, seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės neapsiribojome vien šv. Mišiomis. Jos dėka susitikome ir bendravome su Šiluvos kun. Erastu Murausku, kartu ieškojome atsakymų į daugelį iškilusių klausimų su Kelmės ir Raseinių rajonų konservatoriais.
Džiugu, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai Šiluvoje tapo vienu svarbiausių religinio Lietuvos gyvenimo įvykių, kad žmonės, pabuvoję Šilinės atlaiduose, atranda prasmę, gera, kad tokiems renginiams randame neabejingų bendraminčių, kaip Vytautas Sadauskas, kuriam visi piligrimai esame nuoširdžiai dėkingi.
I. Minkevičienė
Sveikiname jauną šeimą sulaukus trynukų!
Š. m. liepos 8 d. Antakalnio ligoninėje gimė trynukai: Armandas, Natanas ir Dovydas. Sveikinu mamą Raimondą ir tėtį Andrejų Strelcovus!
Linkiu, kad atėję į šią didelę žemę taptumėte dideliais žmonėmis. O Jūsų žingsnius lydėtų švelnios ir globojančios tėvų rankos. Nuoširdžiai Jūsų, Vilija Aleknaitė-Abramikienė
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė Žirmūnų gyventojams padės surasti dialogą su atsakingais už namų ūkio administravimą
Pirmadienį, liepos 27 d., 18 val. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos salėje (128 kab., Žirmūnų g. 143) įvyks Seimo TS-LKD frakcijos narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės inicijuojamas Žirmūnų mikrorajono gyventojų susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės ir namus administruojančių įmonių UAB „Šnipiškių ūkis“ bei UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovais.
Šiuo susitikimu siekiama paskatinti dalyvių dialogą, kurio gyventojams trūksta, bei išsiaiškinti nuolat kylančius klausimus. Gyventojai nepatenkinti paslaugų mokesčių kainodara, neaiški jų skaičiavimo metodika, tvarka. Daugeliui gyventojų kyla klausimai dėl jų neva nepagrįstai mokamų mokesčių, taip pat skolininkų nemokumo. Žirmūnų mikrorajono gyventojų netenkina ir susiklosčiusi netinkama bendravimo su administruojančių įmonių atstovais praktika. Susitikime bus aiškinamasi, kaip minėtąjį bendravimą reglamentuoja įstatymai ir teisės aktai, kokios yra visų pareigos ir teisės.
Šiuo susitikimu siekiama paskatinti dalyvių dialogą, kurio gyventojams trūksta, bei išsiaiškinti nuolat kylančius klausimus. Gyventojai nepatenkinti paslaugų mokesčių kainodara, neaiški jų skaičiavimo metodika, tvarka. Daugeliui gyventojų kyla klausimai dėl jų neva nepagrįstai mokamų mokesčių, taip pat skolininkų nemokumo. Žirmūnų mikrorajono gyventojų netenkina ir susiklosčiusi netinkama bendravimo su administruojančių įmonių atstovais praktika. Susitikime bus aiškinamasi, kaip minėtąjį bendravimą reglamentuoja įstatymai ir teisės aktai, kokios yra visų pareigos ir teisės.
Susitikime dalyvaus Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, padėjėja Agneta Ladek, Žirmūnų mikrorajono gyventojų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus pastatų administravimo poskyrio vedėja Gražina Žiemininkienė, Vilniaus miesto tarybos narys, Aplinkos komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės Gyvenamųjų patalpų komisijos pirmininkas Vytautas Ramanauskas, UAB „Naujamiesčio būstas“ direktorius Sigitas Čirba ir direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Vanagas, taip pat UAB „Šnipiškių ūkis“ energijos ūkio vadovas Arūnas Markevičius ir administracinio skyriaus viršininkė Janina Ostreikienė.
Daugiau informacijos:
Agneta Ladek,
Seimo narės V.Aleknaitės Abramikienės padėjėja
Agneta Ladek,
Seimo narės V.Aleknaitės Abramikienės padėjėja
VILNIAUS DEKLARACIJOS KELIAIS
Nuotraukos iš ESBO PA metinės sesijos, vykusios 2009 m. birželio 29-liepos 3 dienomis Vilniuje Seimo rūmuose:
1. Iš kairės: ESBO PA prezidentas Joao Soares, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, ambasadorius V. Dambrava su žmona Unda, ESBO PA garbės prezidentas Goran Lennmarker.
2. Vilija Aleknaitė-Abramikienė su Lenkijos delegacijos vadovu Pawel Poncyljusz.
3. Vilija Aleknaitė-Abramikienė su ESBO PA Gen. sekretoriumi Oliver Spencer.
4. Vilija Aleknaitė-Abramikienė su Slovėnijos delegacijos nariu Roberto Battelli.
Informacija apie Seime vykusią ESBO PA metinę sesiją
VILNIAUS DEKLARACIJOS KELIAIS
2009 m. birželio 29-liepos 3 dienomis Vilniuje Seimo rūmuose vykusi ESBO Parlamentinės Asamblėjos Vasaros sesija baigė darbą.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO. Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kuri pirmininkaus ESBO.
Nuotraukoje: Lietuvos delegacijos ESBO vadovė, deleguota Seimo TS-LKD frakcijos, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir ESBO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas Jerry Grafstein.ESBO PA metinės sesijos vaizdo įrašai:
1. Rusijos atstovo bei Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovės V. Aleknaitės-Abramikienės pasisakymai Nuolatiniame komitete:
2. Rezoliucijos bendraautoriaus, Slovėnijos atstovo R. Battelli, Rusijos atstovo A. Kazlovski ir Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovės V. Aleknaitės-Abramikienės pasisakymai Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitete:
http://www3.lrs.lt/exweb/tmp/VilijaAleknaite/20090701_1430_R_0232_0520_LT.wmv
http://www3.lrs.lt/exweb/tmp/VilijaAleknaite/20090701_1430_R_0232_0520_LT.wmv
(lietuvių kalba)
(originalo - anglų kalba)
(lietuvių kalba)
http://www3.lrs.lt/exweb/tmp/VilijaAleknaite/20090701_1430_R_2712_3317_OR.wmv
(originalo - rusų kalba)
(originalo - rusų kalba)
(originalo - lietuvių kalba)
3. Rusijos atstovo A. Kazlovski bei Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovės V. Aleknaitės-Abramikienės pasisakymai Plenarinėje sesijoje komitete:
(lietuvių kalba)
(originalo - rusų kalba)
(originalo - lietuvių kalba)
V. Aleknaitė: jei būčiau mokytoja, Rusijos vadovybei parašyčiau kuolą
Vilniuje vykusioje ESBO asamblėjoje priimta rezoliucija, sulyginanti Stalino ir Hitlerio režimus, papiktino rusų politikus. Pasak Rusijos URM atstovo Andrejaus Nesterenkos, šis dokumentas „iškraipo istoriją politiniais tikslais“. Vilijos Aleknaitės-Abramikienės teigimu, šis Rusijos pralaimėjimas rodo, kad dabartinė vykdoma politika šią šalį stumia į tarptautinę izoliaciją.
Ar galima sakyti, kad Lietuva pasiekė pergalę ESBO asamblėjoje?
Neabejotinai. Seimo Užsienio reikalų komiteto suformuluotus uždavinius, kuriuos man kaip delegacijos vadovei buvo pavesta įvykdyti, įvykdėme šimtu nuošimčių. Pasiekti tokį rezultatą pasiseka ne taip jau dažnai, todėl galima sakyti, kad dirbome ne veltui ir kad Lietuvai rūpimus klausimus dėl energetinio saugumo bei Ribbentropo-Molotovo pakto 70-mečio pateikėme tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.
Dabar erdvėje nuo Vankuverio iki Vladivostoko, kuri apima buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, stalinizmas ir nacizmas yra sulyginti kaip didieji XX amžiaus nusikalstami režimai. Tai didžiulė Lietuvos pergalė ir dovana mūsų piliečiams, minintiems Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktį. Dar visai neseniai sunku būtų buvę patikėti, kad tie Rusijos kaimynai, kurie ilgus dešimtmečius ir net šimtmečius buvo pavergti, balsuotų už tokią rezoliuciją nebijodami didžiosios kaimynės! Net armėnai neprotestavo.
Paradoksas, bet R. Battelli ir mano pateiktos rezoliucijos „Padalintosios Europos suvienijimas“ formuluotė, sugretinanti nacizmą ir stalinizmą kaip du nusikalstamus totalitarinius režimus, yra aiškesnė ir tiesesnė, negu skaitėme Europos Parlamento (EP) balandžio 2 dienos rezoliucijoje „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“.
EP, vienijantis labiausiai vakarietišką valstybių bendriją, šiuodu režimus įvertino atskirais punktais, jų nesugretindamas.Tai jokiu būdu nemenkina EP lyderystės įvertinant totalitarinius režimus Europoje.Tačiau liudija, kokį stulbinamai principingą žingsnį žengė ESBO Parlamentinė Asamblėja. Juk tai yra parlamentinis dėmuo gigantiškos organizacijos, jungiančios 56 valstybes ir veikiančios daugiausia konsensuso principu.
Gal Lietuva turėtų aktyviau ginti savo interesus ir aštriau kelti mums rūpimus klausimus?
Lietuva turi žinoti, kad niekas be mūsų pačių mūsų reikalais nepasirūpins ir nuolat aktyviai veikti tarptautinėje arenoje – be abejonės, ieškodama bendraminčių ir bandydama įtikinti netgi oponentus. Kita vertus, ne kartą patyrėme, jog tariamai naivus tikėjimas ir ištikimybė vertybėms padaro mus kur kas stipresnius , negu pragmatiškas stumdymasis politikos prieangiuose.
Kaip vertinate Graikijos ir Rusijos atstovų išsišokimus?
Klausantis rafinuota retorika atmieštų p. Kozlovskio įžeidinėjimų bei grasinimų taip ir norėjosi atsakyti: „Jupiteri, tu pyksti...“ Tačiau mano strategija šioje Asamblėjoje buvo viena: įtikinti daugiataučio parlamento narius balsuoti „už“ ir pasiekti pergalę. Jokių emocijų sau negalėjau leisti.
Tiesa, sesijoje dalyvavo ir penki įvairių šalių komunistai, jų tarpe – vienas graikas, paskelbę savo kritišką nuomonę į mūsų rezoliuciją. ESBO PA turi 320 narių, todėl Asamblėjai tai nėra problema, tai tik įrodymas, kad ji yra demokratiška organizacija, leidžianti pareikšti net tokias daugumai nepriimtinas nuomones.
Man gaila, kad dalis žiniasklaidos pastebėjo vien graiką, o ne, pavyzdžiui, švediškosios Habsburgų dinastijos palikuonių atšakos atstovę, Lietuvos draugę Walburgą Habsburg Douglas, kuri vadovauja Trečiajam pagrindiniam komitetui. Kalbėdama su minėtuoju graiku, ji pasakė: „Mielas Aliksandraki, aš labai džiaugiuosi, kad Jūs pasisakėte būtent šitaip, nes Jūs pasakėte viską, ko aš tikiuosi iš komunisto...“ Toks yra Europos stilius. Būdami Europos dalimi ir dalyvaudami tarptautiniuose forumuose, šio stiliaus negalime ignoruoti.
Kokio atgarsio sulaukė A. Valinsko pasiūlymas atsiprašyti už tuos akibrokštus?
Turiu pripažinti, kad jis nebuvo tinkamai suprastas. Tačiau šis pasisakymas, ko gero, buvo skirtas Lietuvos žmonėms, o ne Asamblėjos nariams, todėl jokios problemos aš nematau.
Ar neatrodo, kad Rusija pralaimėjo diplomatinę kovą?
Jei būčiau mokytoja, dabartinei Rusijos vadovybei už jos vykdomą politiką parašyčiau vienetą, t.y. „kuolą“. Nes tie, kurie ją formuoja ir vykdo, daro viską, kad jų valstybė liktų izoliuota. Bandymai Rusijoje reabilituoti stalinizmą vienus gąsdina, o kitiems tiesiog nepatinka. Laikas pradėti racionaliau mąstyti. Jeigu Rusija būtų ėjusi tuo demokratizacijos keliu, kurį buvo numatęs Aleksandras Jakovlevas ir Borisas Jelcinas pačioje Sovietų Sąjungos žlugimo pradžioje, manau, šiandien turėtume nuostabius santykius su Rusija. Tai būtų naudinga absoliučiai visiems šioje planetoje. Bet juk niekada ne vėlu.
Kodėl net kai kurios NVS šalys jos nepalaikė?
Man regis, karas Gruzijoje labai iškalbingai paliudijo ko galima tikėtis, gyvenant „artimajame užsienyje“. Tai paveikė tų valstybių politikus ir jų mąstymą.
Ar neatrodo, kad Rusija daugiau savo advokatų įgyja Vakarų Europoje, o ne buvusiame komunistiniame bloke?
Rusija – turtinga ir galinga valstybė, turinti įtakingą elitą, kuris labai sėkmingai darbuojasi, palenkdamas į savo pusę Vakarų lyderius bei jų elitą. Tam naudojami patys įvairiausi įtakos svertai. Tuo tarpu buvusiame komunistiniame bloke dar tebeskauda randai, todėl netgi galinga įtakos mašina negali to skausmo persverti.
Tikiuosi, jog po šios ESBO PA sesijos pasaulis pradės geriau suprasti tuos procesus, kurie vyksta ES kaimynystėje ir įvertinti EK pasiūlytą veikimo instrumentą, kurį vadiname Rytų kaimynystės politika. Atkreipčiau dėmesį į konstruktyvų Baltarusijos delegacijos darbą šioje sesijoje. O juk tai – atstovai to parlamento, kurio demokratinis pasaulis nepripažįsta! Bet jie dar kartą pademonstravo, kad nori artimesnių santykių su Europa.
Kokių Rusija gali imtis žingsnių diplomatinėje kovoje?
Reakcija į pasibaigusios sesijos rezultatus Rusijoje labai audringa. Rusija grasina išeiti iš ESBO. Abeji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, smerkiančius pareiškimus, o Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pažadėjo, jog reakcija bus žiauri. Vis dėlto aš tikiu, jog valstybė, turinti ilgametes diplomatijos tradicijas, nesiims kokių nors neapgalvotų desperatiškų žingsnių, kurie ją dar labiau izoliuotų.
Jėgos demonstravimas ir gąsdinimas, netgi fizinis susidorojimas su kitaminčiais – tai vadinamųjų „silovikų“ metodas. Bet yra ir kita, mąstanti Rusija, kurios balsas taip pat girdimas šiomis dienomis. Jis mums pažįstamas dar iš Sąjūdžio laikų, kai rusų inteligentija aktyviai rėmė mūsų išsilaisvinimą. Dar nepamiršome, kaip po Sausio įvykių vyko demonstracijos už Lietuvos laisvę Maskvoje ir Leningrade, kaip už mūsų žuvusiuosius degė žvakutės. Aš iki šiol ilgiuosi būtent šitos Rusijos, kuri dabar yra pritildyta, bet tikiu – gyva. Ir ji tikrai gyvens.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5240478
Ar galima sakyti, kad Lietuva pasiekė pergalę ESBO asamblėjoje?
Neabejotinai. Seimo Užsienio reikalų komiteto suformuluotus uždavinius, kuriuos man kaip delegacijos vadovei buvo pavesta įvykdyti, įvykdėme šimtu nuošimčių. Pasiekti tokį rezultatą pasiseka ne taip jau dažnai, todėl galima sakyti, kad dirbome ne veltui ir kad Lietuvai rūpimus klausimus dėl energetinio saugumo bei Ribbentropo-Molotovo pakto 70-mečio pateikėme tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.
Dabar erdvėje nuo Vankuverio iki Vladivostoko, kuri apima buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, stalinizmas ir nacizmas yra sulyginti kaip didieji XX amžiaus nusikalstami režimai. Tai didžiulė Lietuvos pergalė ir dovana mūsų piliečiams, minintiems Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktį. Dar visai neseniai sunku būtų buvę patikėti, kad tie Rusijos kaimynai, kurie ilgus dešimtmečius ir net šimtmečius buvo pavergti, balsuotų už tokią rezoliuciją nebijodami didžiosios kaimynės! Net armėnai neprotestavo.
Paradoksas, bet R. Battelli ir mano pateiktos rezoliucijos „Padalintosios Europos suvienijimas“ formuluotė, sugretinanti nacizmą ir stalinizmą kaip du nusikalstamus totalitarinius režimus, yra aiškesnė ir tiesesnė, negu skaitėme Europos Parlamento (EP) balandžio 2 dienos rezoliucijoje „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“.
EP, vienijantis labiausiai vakarietišką valstybių bendriją, šiuodu režimus įvertino atskirais punktais, jų nesugretindamas.Tai jokiu būdu nemenkina EP lyderystės įvertinant totalitarinius režimus Europoje.Tačiau liudija, kokį stulbinamai principingą žingsnį žengė ESBO Parlamentinė Asamblėja. Juk tai yra parlamentinis dėmuo gigantiškos organizacijos, jungiančios 56 valstybes ir veikiančios daugiausia konsensuso principu.
Gal Lietuva turėtų aktyviau ginti savo interesus ir aštriau kelti mums rūpimus klausimus?
Lietuva turi žinoti, kad niekas be mūsų pačių mūsų reikalais nepasirūpins ir nuolat aktyviai veikti tarptautinėje arenoje – be abejonės, ieškodama bendraminčių ir bandydama įtikinti netgi oponentus. Kita vertus, ne kartą patyrėme, jog tariamai naivus tikėjimas ir ištikimybė vertybėms padaro mus kur kas stipresnius , negu pragmatiškas stumdymasis politikos prieangiuose.
Kaip vertinate Graikijos ir Rusijos atstovų išsišokimus?
Klausantis rafinuota retorika atmieštų p. Kozlovskio įžeidinėjimų bei grasinimų taip ir norėjosi atsakyti: „Jupiteri, tu pyksti...“ Tačiau mano strategija šioje Asamblėjoje buvo viena: įtikinti daugiataučio parlamento narius balsuoti „už“ ir pasiekti pergalę. Jokių emocijų sau negalėjau leisti.
Tiesa, sesijoje dalyvavo ir penki įvairių šalių komunistai, jų tarpe – vienas graikas, paskelbę savo kritišką nuomonę į mūsų rezoliuciją. ESBO PA turi 320 narių, todėl Asamblėjai tai nėra problema, tai tik įrodymas, kad ji yra demokratiška organizacija, leidžianti pareikšti net tokias daugumai nepriimtinas nuomones.
Man gaila, kad dalis žiniasklaidos pastebėjo vien graiką, o ne, pavyzdžiui, švediškosios Habsburgų dinastijos palikuonių atšakos atstovę, Lietuvos draugę Walburgą Habsburg Douglas, kuri vadovauja Trečiajam pagrindiniam komitetui. Kalbėdama su minėtuoju graiku, ji pasakė: „Mielas Aliksandraki, aš labai džiaugiuosi, kad Jūs pasisakėte būtent šitaip, nes Jūs pasakėte viską, ko aš tikiuosi iš komunisto...“ Toks yra Europos stilius. Būdami Europos dalimi ir dalyvaudami tarptautiniuose forumuose, šio stiliaus negalime ignoruoti.
Kokio atgarsio sulaukė A. Valinsko pasiūlymas atsiprašyti už tuos akibrokštus?
Turiu pripažinti, kad jis nebuvo tinkamai suprastas. Tačiau šis pasisakymas, ko gero, buvo skirtas Lietuvos žmonėms, o ne Asamblėjos nariams, todėl jokios problemos aš nematau.
Ar neatrodo, kad Rusija pralaimėjo diplomatinę kovą?
Jei būčiau mokytoja, dabartinei Rusijos vadovybei už jos vykdomą politiką parašyčiau vienetą, t.y. „kuolą“. Nes tie, kurie ją formuoja ir vykdo, daro viską, kad jų valstybė liktų izoliuota. Bandymai Rusijoje reabilituoti stalinizmą vienus gąsdina, o kitiems tiesiog nepatinka. Laikas pradėti racionaliau mąstyti. Jeigu Rusija būtų ėjusi tuo demokratizacijos keliu, kurį buvo numatęs Aleksandras Jakovlevas ir Borisas Jelcinas pačioje Sovietų Sąjungos žlugimo pradžioje, manau, šiandien turėtume nuostabius santykius su Rusija. Tai būtų naudinga absoliučiai visiems šioje planetoje. Bet juk niekada ne vėlu.
Kodėl net kai kurios NVS šalys jos nepalaikė?
Man regis, karas Gruzijoje labai iškalbingai paliudijo ko galima tikėtis, gyvenant „artimajame užsienyje“. Tai paveikė tų valstybių politikus ir jų mąstymą.
Ar neatrodo, kad Rusija daugiau savo advokatų įgyja Vakarų Europoje, o ne buvusiame komunistiniame bloke?
Rusija – turtinga ir galinga valstybė, turinti įtakingą elitą, kuris labai sėkmingai darbuojasi, palenkdamas į savo pusę Vakarų lyderius bei jų elitą. Tam naudojami patys įvairiausi įtakos svertai. Tuo tarpu buvusiame komunistiniame bloke dar tebeskauda randai, todėl netgi galinga įtakos mašina negali to skausmo persverti.
Tikiuosi, jog po šios ESBO PA sesijos pasaulis pradės geriau suprasti tuos procesus, kurie vyksta ES kaimynystėje ir įvertinti EK pasiūlytą veikimo instrumentą, kurį vadiname Rytų kaimynystės politika. Atkreipčiau dėmesį į konstruktyvų Baltarusijos delegacijos darbą šioje sesijoje. O juk tai – atstovai to parlamento, kurio demokratinis pasaulis nepripažįsta! Bet jie dar kartą pademonstravo, kad nori artimesnių santykių su Europa.
Kokių Rusija gali imtis žingsnių diplomatinėje kovoje?
Reakcija į pasibaigusios sesijos rezultatus Rusijoje labai audringa. Rusija grasina išeiti iš ESBO. Abeji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, smerkiančius pareiškimus, o Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pažadėjo, jog reakcija bus žiauri. Vis dėlto aš tikiu, jog valstybė, turinti ilgametes diplomatijos tradicijas, nesiims kokių nors neapgalvotų desperatiškų žingsnių, kurie ją dar labiau izoliuotų.
Jėgos demonstravimas ir gąsdinimas, netgi fizinis susidorojimas su kitaminčiais – tai vadinamųjų „silovikų“ metodas. Bet yra ir kita, mąstanti Rusija, kurios balsas taip pat girdimas šiomis dienomis. Jis mums pažįstamas dar iš Sąjūdžio laikų, kai rusų inteligentija aktyviai rėmė mūsų išsilaisvinimą. Dar nepamiršome, kaip po Sausio įvykių vyko demonstracijos už Lietuvos laisvę Maskvoje ir Leningrade, kaip už mūsų žuvusiuosius degė žvakutės. Aš iki šiol ilgiuosi būtent šitos Rusijos, kuri dabar yra pritildyta, bet tikiu – gyva. Ir ji tikrai gyvens.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5240478
ESBO sesijai – rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto
Siekiama, kad ESBO sesijoje Vilniuje būtų svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto.
Rezoliucijos rengėja TS-LKD atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad dokumentas reikšmingas stalinizmo nusikaltimų pripažinimo siekiančioms Baltijos šalims. Tuo metu teisės ir politikos ekspertai teigia, kad tarptautiniu lygmeniu dokumentas būtų tik simbolinis.
Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės V. Aleknaitės-Abramikienės siūloma rezoliucija būtų siekiama, kad ESBO, kaip „saugumą ir stabilumą užtikrinanti organizacija, prisimintų Berlyno sienos griūties 20-metį“ ir stalinizmo bei nacionalizmo režimų sukaktį.
Dokumente siūloma tęsti tyrimus dėl totalitarizmo palikimo ir gilinti visuomenės žinias apie jį, remti nevyriausybines organizacijas atliekant tyrimus ir supažindinant visuomenę su režimų nusikaltimais, taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl režimų šlovinimo, ekstremistinių judėjimų augimo.
Be kita ko, Seimo narė siūlo pasisakyti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Tiesa, panašu, kad V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucija bus sujungta su rezoliuciją „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“ siūliusio slovėno rezoliucija.
Pasak konservatorės, iš pradžių nenorėta siūlyti rezoliucijos, nes Lietuva – šalis šeimininkė. Vėliau buvo pastebėta, kad slovėno parengta rezoliucija taip pat atspindi XX amžiaus nusikaltimus žmogiškumui ir du dokumentus pabandyta sujungti.
Parlamentarė tiki gebėsianti išsaugoti rezoliucijos pagrindinę idėją.
Pasak parlamentarės, šiuo metu „vyksta derybos dėl retorikos“, bet rezoliucijos bus jungiamos tik tuo atveju, jei dokumente išliks Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimas.
„Jeigu jo išvengtume, mes nusikalstume tiesai, Baltijos kraštams. Mes visi kentėjome nuo nusikalstamo sandorio“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, rezoliucija yra ne tik simbolinis gestas, o vertinti ją galima įvairiais aspektais.
„Baltijos šalims pakto interpretavimas yra itin svarbus politinėje ir ekonominėje erdvėje, nes okupacija buvo tiesioginė šio pakto išdava. Mums visada bus labai svarbu pripažinti, kad tai buvo sandoris. [...] tai visada politiškai svarbu“, – įsitikinusi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak politologo Raimundo Lopatos ir tarptautinės teisės žinovo Dainiaus Žalimo, nors rezoliucija skiriama jautriai Lietuvai temai, jos reikšmė šaliai – simbolinė.
Pasak politologo R. Lopatos, tokia rezoliucija galėtų būti laikoma simboliniu dokumentu ir nuoseklia taktika.
Anot R. Lopatos, sunku spėti, kaip gali būti sureaguota į tokį dokumentą – daug reikštų Rusijos reakcija. „Tai siejasi ir su okupacinės žalos atlyginimo klausimu“, – teigė pašnekovas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, dokumento reikšmė – tik daugiapolitinė, nes teisine prasme ši rezoliucija galėtų tapti tik rekomendacija šalims.
„Tai būtų mažytis žingsnelis tinkama linkme, tik konsoliduota politinė valia. Pati iniciatyva [...], aišku, anksčiau ar vėliau iškelia atsakomybės klausimus. Ji turi politinę reikšmę, suteikia akstiną veikti“, – teigė D. Žalimas.
ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyks birželio 29–liepos 3 dienomis Vilniuje.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuri pirmininkaus šiai organizacijai.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys narės geografiškai išsidėsčiusios nuo Vankuverio iki Vladivostoko.
Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kuris yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.
Plačiau: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5222445
Rezoliucijos rengėja TS-LKD atstovė Seime Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad dokumentas reikšmingas stalinizmo nusikaltimų pripažinimo siekiančioms Baltijos šalims. Tuo metu teisės ir politikos ekspertai teigia, kad tarptautiniu lygmeniu dokumentas būtų tik simbolinis.
Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės V. Aleknaitės-Abramikienės siūloma rezoliucija būtų siekiama, kad ESBO, kaip „saugumą ir stabilumą užtikrinanti organizacija, prisimintų Berlyno sienos griūties 20-metį“ ir stalinizmo bei nacionalizmo režimų sukaktį.
Dokumente siūloma tęsti tyrimus dėl totalitarizmo palikimo ir gilinti visuomenės žinias apie jį, remti nevyriausybines organizacijas atliekant tyrimus ir supažindinant visuomenę su režimų nusikaltimais, taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl režimų šlovinimo, ekstremistinių judėjimų augimo.
Be kita ko, Seimo narė siūlo pasisakyti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.
Tiesa, panašu, kad V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucija bus sujungta su rezoliuciją „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“ siūliusio slovėno rezoliucija.
Pasak konservatorės, iš pradžių nenorėta siūlyti rezoliucijos, nes Lietuva – šalis šeimininkė. Vėliau buvo pastebėta, kad slovėno parengta rezoliucija taip pat atspindi XX amžiaus nusikaltimus žmogiškumui ir du dokumentus pabandyta sujungti.
Parlamentarė tiki gebėsianti išsaugoti rezoliucijos pagrindinę idėją.
Pasak parlamentarės, šiuo metu „vyksta derybos dėl retorikos“, bet rezoliucijos bus jungiamos tik tuo atveju, jei dokumente išliks Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimas.
„Jeigu jo išvengtume, mes nusikalstume tiesai, Baltijos kraštams. Mes visi kentėjome nuo nusikalstamo sandorio“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, rezoliucija yra ne tik simbolinis gestas, o vertinti ją galima įvairiais aspektais.
„Baltijos šalims pakto interpretavimas yra itin svarbus politinėje ir ekonominėje erdvėje, nes okupacija buvo tiesioginė šio pakto išdava. Mums visada bus labai svarbu pripažinti, kad tai buvo sandoris. [...] tai visada politiškai svarbu“, – įsitikinusi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak politologo Raimundo Lopatos ir tarptautinės teisės žinovo Dainiaus Žalimo, nors rezoliucija skiriama jautriai Lietuvai temai, jos reikšmė šaliai – simbolinė.
Pasak politologo R. Lopatos, tokia rezoliucija galėtų būti laikoma simboliniu dokumentu ir nuoseklia taktika.
Anot R. Lopatos, sunku spėti, kaip gali būti sureaguota į tokį dokumentą – daug reikštų Rusijos reakcija. „Tai siejasi ir su okupacinės žalos atlyginimo klausimu“, – teigė pašnekovas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, dokumento reikšmė – tik daugiapolitinė, nes teisine prasme ši rezoliucija galėtų tapti tik rekomendacija šalims.
„Tai būtų mažytis žingsnelis tinkama linkme, tik konsoliduota politinė valia. Pati iniciatyva [...], aišku, anksčiau ar vėliau iškelia atsakomybės klausimus. Ji turi politinę reikšmę, suteikia akstiną veikti“, – teigė D. Žalimas.
ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyks birželio 29–liepos 3 dienomis Vilniuje.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuri pirmininkaus šiai organizacijai.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys narės geografiškai išsidėsčiusios nuo Vankuverio iki Vladivostoko.
Pirminis 320 narių Asamblėjos tikslas yra sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, kuris yra bendrų pastangų įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje, svarbus aspektas.
Plačiau: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5222445
Rusija nori blokuoti Lietuvos rezoliuciją dėl Molotovo–Ribbentropo pakto
Lietuva siekia, kad birželio pabaigoje Vilniuje įvyksiančioje ESBO sesijoje būtų įvertintas Molotovo–Ribbentropo paktas. Tačiau Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų net paminėtas oficialiuose dokumentuose, sako šios rezoliucijos autorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Ar tikrai ESBO bus svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto?
Jei trumpai – tikrai bus svarstoma Lietuvos Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyva. Dar galėčiau pridurti – Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimu.
Lyginant su mūsų pirminiu siūlymu, kuriam, vadovaudamiesi Asamblėjos Statuto reikalavimais, laiku surinkome net daugiau nei reikiamą skaičių jį remiančių parlamentarų parašų, kompromisinio dokumento pavadinimas yra pakeistas suderėtu abstraktesniu.
O turinyje atsispindi dviejų autorių – Slovėnijos delegacijos vadovo R. Battelli ir mano Tarptautiniam sekretoriatui Kopenhagoje pateiktų rezoliucijų tekstai bei idėjos, t. y. buvo sujungti į vieną mūsų dokumentas dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių ir R. Battelli siūlymas paminėti Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį.
Galiu pasakyti, jog R. Battelli išryškinti prioritetai labiau atspindi senųjų Vakarų Europos valstybių ES narių mąstyseną, kai tuo metu mūsų – viso naujųjų ES narių bloko gyvąją istorinę atmintį.
Kodėl ši rezoliucija buvo sujungta su slovėno R. Battelli pasiūlymu dėl žmogaus teisių gynimo?
Tam yra ir formalių, ir politinių priežasčių. Pagal jau minėtą Asamblėjos Statutą, Tarptautinis sekretoriatas, gavęs du ar daugiau projektų ta pačia tema, turi teisę ir pareigą siūlyti autoriams tartis dėl kompromisinio teksto. Taip ir buvo padaryta, preziumuojant, kad abiejuose projektuose minimos sukaktys atspindi tą pačią totalitarinių režimų palikimo temą.
Po įtemptų derybų mes su R. Battelli parengėme bendrą tekstą, kuriuo Lietuvos pusė yra patenkinta. Problemų dėl šio dokumento, kiek žinau, turi kai kurių į Rytus ir galbūt į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių šalių parlamentarai. Mes – ne.
Kita ir esminė priežastis, dėl ko ėjome į kompromisą, glūdi pačioje ESBO geopolitinėje erdvėje, apimančioje 56 valstybes „nuo Vankuverio iki Vladivostoko“. Ši organizacija, kuriai esame dėkingi už paramą reikalaujant išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių, mūsų dienomis, pasikeitus Rusijos vadovybės politinei elgsenai, išgyvena prieštaravimų ir sunkumų laikotarpį. Net nedideliam politiniam žingsniui reikia didžiulių diplomatinių pastangų.
Tokiomis aplinkybėmis geras ir istorinei tiesai nenusižengiantis kompromisas gali duoti geresnį efektą negu vienašališka laikysena. Paprasčiausiai yra daugiau galimybių sulaukti paramos ir laimėti balsavimus tiek komitete, tiek ir Asamblėjos plenarinėje sesijoje.
Ar nebus taip, kad bus išplauta esmė, nebeliks Molotovo-Ribbentropo pakto paminėjimo?
Iš tiesų, garantijų dėl Asamblėjos politinių rezultatų nėra ir negali būti. Tai rodo visų pirma Parlamentinės Asamblėjos prezidento, portugalų socialisto Joao Soareso skeptiškas požiūris bei pastangos nesujaudinti Rusijos. Dar balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiame Biuro posėdyje oficialiai kreipiausi į patį Prezidentą bei kitus Biuro narius, prašydama pasikeisti nuomonėmis dėl būsimojoje Vilniaus sesijoje neišvengiamai iškilsiančios Molotovo-Ribbentropo pakto sukakties temos.
Gaila, kad Prezidentas neleido kilti diskusijai, pats vienasmeniškai išsakydamas savo nepritarimą. Tačiau šalia manęs sėdėjęs R. Battelli buvo pirmasis, „į ausį“ išsakęs savo ketinimą prisidėti prie mano išsakytos problemos sprendimo ir prasitarė jau pradėjęs rašyti būsimosios rezoliucijos tekstą.
Tokius sąjungininkus būtų labai neprotinga prarasti. Grįžtant prie Vilniaus sesijos, reikia pasakyti, jog tai bus sunkus darbas, siekiant politinės paramos, priešinantis galimoms pataisoms ir apskritai ginant Lietuvos poziciją. Tikiuosi, jog bent jau panašaus likimo tautų atstovai mus palaikys.
Ar neatrodo, kad Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų paminėtas?
Tokių požymių esama.
Ar neverta Rusijai priminti, kad dar Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba yra pasmerkusi šį paktą?
Šį reikšmingą istorinį faktą laikau vienu iš būsimosios diskusijos argumentų. A. Jakovlevo komisijos išvados ir jų patvirtinimas buvusios TSRS AT suvažiavime 1989 metų gruodžio 24 dieną buvo itin svarbus žingsnis į tiesą ir būsimą susitaikymą.
Jei Rusija būtų ėjusi šiuo keliu, ne tik padėtis ESBO erdvėje, bet ir visoje Europoje šiandien atrodytų kitaip. Bent jau pasitikėjimo ir saugumo joje turėtume daugiau.
Kokia amerikiečių laikysena? Ar jie tylomis neremia Rusijos, siekdami gerų santykių su šia valstybe?
JAV parlamentarai po mūsų rezoliucijos projekto pavadinimu „Dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių“ nepasirašė. Tačiau aš tikiuosi, jog balsuojant dėl kompromisinio siūlymo „Padalintosios Europos suvienijimas [...]“ amerikiečiai mus parems.
Taip pat rengiama rezoliucija dėl energetinio saugumo. Kokie pagrindiniai jos teiginiai?
Lietuvos delegacijos rezoliucija dėl energetinio saugumo kokybiškai parengta ir pateikta, ji taip pat susilaukė didesnio nei reikalaujama Asamblėjos statute palaikymo. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad norint išvengti tiekimo krizių ir užtikrinti visų valstybių energetinį saugumą, būtina siekti interesų balanso tarp šalių – energijos tiekėjų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Mes pabrėžiame jau ne kartą minėtą poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tranzito kelius, būtinybę grįsti energetinį dialogą, remiantis Energetikos chartijoje suformuluotais skaidrumo, abipusiškumo, tarpusavio pasitikėjimo, nediskriminavimo ir prieinamumo principais, iškeliame naujų technologijų diegimo ir tarptautinės dujų rinkos sukūrimo svarbą.
Tik skaidri konkurencija gali užtikrinti energetikos šaltinių prieinamumą bei tiekimo patikimumą visiems rinkos dalyviams. Kaip itin svarbų Lietuvai ir visam Baltijos regionui išskirčiau 10-ąjį Rezoliucijos projekto punktą, kuris pabrėžia, jog visi nauji infrastruktūriniai projektai turi atitikti gamtosaugos konvencijų, pirmiausia – vadinamosios Espoo reikalavimus.
Besidomintys energetikos problemomis piliečiai žino, jog šių reikalavimų neatitinka vadinamasis „Nord-Stream“ arba Šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos projektas, kuris, nepaisant viešosios nuomonės Europos šalyse, yra atkakliai „stumiamas“. Akivaizdu, jog ir dėl šios rezoliucijos formuluočių teks ne juokais kautis.
Ką ji duos Lietuvai?
Į klausimą, ką tokie dokumentai duos Lietuvai, galiu atsakyti, jog duos tą patį, ką ir analogiški nacionalinių parlamentų priimami politiniai dokumentai. Bet yra vienas esminis skirtumas: galimybė išreikšti Lietuvos strateginius interesus plačioje ir nevienalytėje ESBO erdvėje.
Kaip jūs matuotumėte ESBO asamblėjos Vilniuje sėkmę?
Asmeniškai aš sėkmę visų pirma matuočiau apgintų ir „nenudrenuotų“ formuluočių skaičiumi, nes jau teko asmeniškai pajusti pirmąsias įtampas. Tačiau Lietuvai rūpinčios problemos nesutelpa vien tekstuose. Laukia nelengva diskusija dėl taip vadinamos Medvedevo „naujosios saugumo architektūros“, debatai dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo, padėties užsitęsusių konfliktų zonose.
Nežinau, koks bus oras Vilniuje liepos pradžioje, bet tikrai žinau, kad sesijoje bus karšta. Tikiuosi, jog parengiamieji organizaciniai darbai, kurie jau seniai ir intensyviai vyksta Seime, duos gerą rezultatą, o lietuvių logistiniai gebėjimai paliks gerą įspūdį svečiams.
Tai bus didžiausias Lietuvos istorijoje parlamentinis renginys. Jau vien tai yra ne maža Lietuvos sėkmė.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5227197
Ar tikrai ESBO bus svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto?
Jei trumpai – tikrai bus svarstoma Lietuvos Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyva. Dar galėčiau pridurti – Seimo Užsienio reikalų komiteto pavedimu.
Lyginant su mūsų pirminiu siūlymu, kuriam, vadovaudamiesi Asamblėjos Statuto reikalavimais, laiku surinkome net daugiau nei reikiamą skaičių jį remiančių parlamentarų parašų, kompromisinio dokumento pavadinimas yra pakeistas suderėtu abstraktesniu.
O turinyje atsispindi dviejų autorių – Slovėnijos delegacijos vadovo R. Battelli ir mano Tarptautiniam sekretoriatui Kopenhagoje pateiktų rezoliucijų tekstai bei idėjos, t. y. buvo sujungti į vieną mūsų dokumentas dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių ir R. Battelli siūlymas paminėti Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmetį.
Galiu pasakyti, jog R. Battelli išryškinti prioritetai labiau atspindi senųjų Vakarų Europos valstybių ES narių mąstyseną, kai tuo metu mūsų – viso naujųjų ES narių bloko gyvąją istorinę atmintį.
Kodėl ši rezoliucija buvo sujungta su slovėno R. Battelli pasiūlymu dėl žmogaus teisių gynimo?
Tam yra ir formalių, ir politinių priežasčių. Pagal jau minėtą Asamblėjos Statutą, Tarptautinis sekretoriatas, gavęs du ar daugiau projektų ta pačia tema, turi teisę ir pareigą siūlyti autoriams tartis dėl kompromisinio teksto. Taip ir buvo padaryta, preziumuojant, kad abiejuose projektuose minimos sukaktys atspindi tą pačią totalitarinių režimų palikimo temą.
Po įtemptų derybų mes su R. Battelli parengėme bendrą tekstą, kuriuo Lietuvos pusė yra patenkinta. Problemų dėl šio dokumento, kiek žinau, turi kai kurių į Rytus ir galbūt į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių šalių parlamentarai. Mes – ne.
Kita ir esminė priežastis, dėl ko ėjome į kompromisą, glūdi pačioje ESBO geopolitinėje erdvėje, apimančioje 56 valstybes „nuo Vankuverio iki Vladivostoko“. Ši organizacija, kuriai esame dėkingi už paramą reikalaujant išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių, mūsų dienomis, pasikeitus Rusijos vadovybės politinei elgsenai, išgyvena prieštaravimų ir sunkumų laikotarpį. Net nedideliam politiniam žingsniui reikia didžiulių diplomatinių pastangų.
Tokiomis aplinkybėmis geras ir istorinei tiesai nenusižengiantis kompromisas gali duoti geresnį efektą negu vienašališka laikysena. Paprasčiausiai yra daugiau galimybių sulaukti paramos ir laimėti balsavimus tiek komitete, tiek ir Asamblėjos plenarinėje sesijoje.
Ar nebus taip, kad bus išplauta esmė, nebeliks Molotovo-Ribbentropo pakto paminėjimo?
Iš tiesų, garantijų dėl Asamblėjos politinių rezultatų nėra ir negali būti. Tai rodo visų pirma Parlamentinės Asamblėjos prezidento, portugalų socialisto Joao Soareso skeptiškas požiūris bei pastangos nesujaudinti Rusijos. Dar balandžio mėnesį Lisabonoje vykusiame Biuro posėdyje oficialiai kreipiausi į patį Prezidentą bei kitus Biuro narius, prašydama pasikeisti nuomonėmis dėl būsimojoje Vilniaus sesijoje neišvengiamai iškilsiančios Molotovo-Ribbentropo pakto sukakties temos.
Gaila, kad Prezidentas neleido kilti diskusijai, pats vienasmeniškai išsakydamas savo nepritarimą. Tačiau šalia manęs sėdėjęs R. Battelli buvo pirmasis, „į ausį“ išsakęs savo ketinimą prisidėti prie mano išsakytos problemos sprendimo ir prasitarė jau pradėjęs rašyti būsimosios rezoliucijos tekstą.
Tokius sąjungininkus būtų labai neprotinga prarasti. Grįžtant prie Vilniaus sesijos, reikia pasakyti, jog tai bus sunkus darbas, siekiant politinės paramos, priešinantis galimoms pataisoms ir apskritai ginant Lietuvos poziciją. Tikiuosi, jog bent jau panašaus likimo tautų atstovai mus palaikys.
Ar neatrodo, kad Rusija deda visas pastangas, kad šis paktas nebūtų paminėtas?
Tokių požymių esama.
Ar neverta Rusijai priminti, kad dar Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba yra pasmerkusi šį paktą?
Šį reikšmingą istorinį faktą laikau vienu iš būsimosios diskusijos argumentų. A. Jakovlevo komisijos išvados ir jų patvirtinimas buvusios TSRS AT suvažiavime 1989 metų gruodžio 24 dieną buvo itin svarbus žingsnis į tiesą ir būsimą susitaikymą.
Jei Rusija būtų ėjusi šiuo keliu, ne tik padėtis ESBO erdvėje, bet ir visoje Europoje šiandien atrodytų kitaip. Bent jau pasitikėjimo ir saugumo joje turėtume daugiau.
Kokia amerikiečių laikysena? Ar jie tylomis neremia Rusijos, siekdami gerų santykių su šia valstybe?
JAV parlamentarai po mūsų rezoliucijos projekto pavadinimu „Dėl Molotovo-Ribbentropo pakto 70-ųjų metinių“ nepasirašė. Tačiau aš tikiuosi, jog balsuojant dėl kompromisinio siūlymo „Padalintosios Europos suvienijimas [...]“ amerikiečiai mus parems.
Taip pat rengiama rezoliucija dėl energetinio saugumo. Kokie pagrindiniai jos teiginiai?
Lietuvos delegacijos rezoliucija dėl energetinio saugumo kokybiškai parengta ir pateikta, ji taip pat susilaukė didesnio nei reikalaujama Asamblėjos statute palaikymo. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad norint išvengti tiekimo krizių ir užtikrinti visų valstybių energetinį saugumą, būtina siekti interesų balanso tarp šalių – energijos tiekėjų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Mes pabrėžiame jau ne kartą minėtą poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius bei tranzito kelius, būtinybę grįsti energetinį dialogą, remiantis Energetikos chartijoje suformuluotais skaidrumo, abipusiškumo, tarpusavio pasitikėjimo, nediskriminavimo ir prieinamumo principais, iškeliame naujų technologijų diegimo ir tarptautinės dujų rinkos sukūrimo svarbą.
Tik skaidri konkurencija gali užtikrinti energetikos šaltinių prieinamumą bei tiekimo patikimumą visiems rinkos dalyviams. Kaip itin svarbų Lietuvai ir visam Baltijos regionui išskirčiau 10-ąjį Rezoliucijos projekto punktą, kuris pabrėžia, jog visi nauji infrastruktūriniai projektai turi atitikti gamtosaugos konvencijų, pirmiausia – vadinamosios Espoo reikalavimus.
Besidomintys energetikos problemomis piliečiai žino, jog šių reikalavimų neatitinka vadinamasis „Nord-Stream“ arba Šiaurės dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos projektas, kuris, nepaisant viešosios nuomonės Europos šalyse, yra atkakliai „stumiamas“. Akivaizdu, jog ir dėl šios rezoliucijos formuluočių teks ne juokais kautis.
Ką ji duos Lietuvai?
Į klausimą, ką tokie dokumentai duos Lietuvai, galiu atsakyti, jog duos tą patį, ką ir analogiški nacionalinių parlamentų priimami politiniai dokumentai. Bet yra vienas esminis skirtumas: galimybė išreikšti Lietuvos strateginius interesus plačioje ir nevienalytėje ESBO erdvėje.
Kaip jūs matuotumėte ESBO asamblėjos Vilniuje sėkmę?
Asmeniškai aš sėkmę visų pirma matuočiau apgintų ir „nenudrenuotų“ formuluočių skaičiumi, nes jau teko asmeniškai pajusti pirmąsias įtampas. Tačiau Lietuvai rūpinčios problemos nesutelpa vien tekstuose. Laukia nelengva diskusija dėl taip vadinamos Medvedevo „naujosios saugumo architektūros“, debatai dėl Rusijos įsipareigojimų nevykdymo, padėties užsitęsusių konfliktų zonose.
Nežinau, koks bus oras Vilniuje liepos pradžioje, bet tikrai žinau, kad sesijoje bus karšta. Tikiuosi, jog parengiamieji organizaciniai darbai, kurie jau seniai ir intensyviai vyksta Seime, duos gerą rezultatą, o lietuvių logistiniai gebėjimai paliks gerą įspūdį svečiams.
Tai bus didžiausias Lietuvos istorijoje parlamentinis renginys. Jau vien tai yra ne maža Lietuvos sėkmė.
Plačiau skaitykite: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5227197
Vilniuje vyksta ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija
Prasidėjusi birželio 29 d. Vilniuje, Seime, pirmą kartą Lietuvoje vyksta ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri tęsis visą šią savaitę. Pirmąją dieną Nuolatinės komisijos posėdyje kalbėjo Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė, plenarinės sesijos atidaryme kalbėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, kuris prisiminė istorinius 1990-uosius. Pradžia buvo nelengva, "tačiau politinis idealizmas yra galingesnis už klampojančią "realią politiką"; naivusis tikėjimas pajudina kalnus, tad po pusantrų metų trys atkurtosios Baltijos valstybės jau buvo Jungtinių Tautų ir ESBK narės, o 1992 m. vasarą ir "Helsinki-2" konferencijos dalyvės", – sakė V. Landsbergis ir išreiškė viltį, kad ir Rusija grįš į europinį kelią, kuris geriausiai atspindėtų šios organizacijos ir jos Vilniaus Asamblėjos dvasią.
Pateikiame Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sesijos dienų komentarą.
Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dienoraščio Vilija Aleknaitė Abramikienė ESBO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovė:
2009-06-29. Pirmoji sesijos diena.
Prieš šią dieną miegojau sunkiai. Labiausiai jaudinausi ruošdamasi lemtingam Nuolatinio komiteto posėdžiui. Nuolatinis komitetas, arba angliškai "Standing Committee", susideda iš Asamblėjos vadovybės ir delegacijų vadovų. Faktiškai balsuojant ten vienas balsas reiškia vieną valstybę. Tam, kad mums aktualios rezoliucijos patektų į Asamblėjos darbotvarkę, ten reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. O blokuojančią mažumą surinkti nėra labai sunku – užtenka vieno trečdalio ir vieno balso ir galima užblokuoti bet kokį klausimą.
Be jokios abejonės ėjau suspausta širdimi. Rusų delegacijos atstovui pradėjus kalbėti ir kritikuoti rezoliuciją "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurią teikėme su slovėnų atstovu Roberto Battelli, man širdis nukrito į kulnus, – sakau atvirai, – tokioje aplinkoje kaip ESBO sunku prognozuoti žmonių emocijas. Situacija buvo nenuspėjama.
Po to gavau žodį. Man pavyko į ne itin draugišką Rusijos atstovo pasisakymą atsakyti labai taikiai. Aš netgi pasidžiaugiau Rusijos pateikta pataisa. Iš tiesų pataisa, kuri praėjo statutinius "filtrus", yra priimtina ir visai gera. Po to vėl pasisakė Rusijos atstovas. Jis vis tiek rezoliucijai nepritarė ir pasakė, kad ji rusus skaudina. Po to ESBO Asamblėjos prezidentas paskelbė balsavimą. Mes su delegacijos sekretore sėdėjome pirmoje eilėje, – gal ir gerai, nes nematėme, kas kaip balsuoja. Po to kolegos sakė, kad "prieš" balsavo tik kolegos iš Rusijos delegacijos.
Šiandien tai programos "maximum" įgyvendinimas. Be abejo, kol kas, nes ši rezoliucija dar bus svarstoma trečiajame – arba Žmogaus teisių komitete. Bet kad Asamblėjos darbotvarkėje atsirado šis klausimas, yra labai svarbu.
Po debatų, kurie vyko po atidarymo posėdžio, pamačiau, kokiu būdu bus atakuojamos mūsų rezoliucijos. Vienas graikų komunistas pasakė, kad Lietuva yra nedemokratiška šalis, nes čia uždrausta komunistinė ideologija ir simbolika ir kad apskritai mes čia esame vos ne nacių kolaborantai. Pasisakė galbūt norėdamas išprovokuoti mane ar kitą Lietuvos delegacijos narį aštriam atsakymui, bet mes nieko neatsakėme ir pasitenkinome prezidento J. Soares nuraminimu. Ko gera, tai buvo speciali taktika. Svarstymo metu galime tikėtis įvairių demaršų, tačiau oficialiai pateiktų pataisų, kurios būtų nepriimtinos mūsų su Bottelli rezoliucijai, kol kas nėra. Tikrai labai įdomu.
Ruošiuosi kitos dienos debatams – esu kitos labai svarbios rezoliucijos – dėl energetinio saugumo – oficiali teikėja ekonomikos komitete. Atidarymo posėdyje visi kalbėjusieji minėjo energetinį saugumą, kaip vieną svarbiausių ESBO uždavinių. Ir tai, kad šiai svarbiai temai atstovauja lietuvių rezoliucija, yra nuostabu.
Kol kas viskas vyksta gerai, tačiau formatas sudėtingas, valstybių daug. Reikia stengtis dirbti kartu. Pabandysiu konsoliduoti visą delegaciją, kurią sudaro: Laimontas Dinius, Egidijus Klumbys ir aš. Pasitelksiu pavaduotojus, konkrečiai Algį Sysą, kuris pažadėjo pavaduoti mane politikos komitete, kai aš ten negalėsiu dalyvauti. Esame maža komanda ir turime konkuruoti su labai didelėmis komandomis. Bet iš tiesų labai įdomu, aš esu azartiškas žmogus.
2009-06-30. Antroji sesijos diena.
Buvo graži, prasminga ir, be abejo, nelengva diena. Ir apskritai krūviai čia yra labai dideli, nes paraleliai su posėdžiais vyksta ir tarpparlamentinių grupių susitikimai. Kai kuriuose dalyvauju. Dalyvavau susitikime su gruzinų delegacija. Dalyvausiu E. Zingerio vadovaujamos ryšių grupės susitikime su JAV delegacija. Kartais būna nelengva, kadangi komitetų posėdžiai vyksta tuo pat metu. Aš esu politikos komiteto narė, o tuo pat metu vyko ekonomikos komiteto posėdis, kur turėjau pristatyti Lietuvos delegacijos parengtą rezoliuciją dėl energetinio saugumo. Dalijamės pareigomis. Aktyviausias iš Lietuvos delegacijos yra Algirdas Sysas, kuris pagal dabartinį vietų pasiskirstymą yra pakaitinis narys, bet labai aktyviai dalyvauja ir, kai reikia, mane pakeičia komitete.
Taigi šiandien didžiausia sėkmė, be abejo, buvo rezoliucija dėl energetikos, nes nebuvo priimta nė viena pataisa, kuri Lietuvai būtų nenaudinga. Tik geros ir naudingos pataisos. Sakyčiau, vėl buvo pasiekta tos dienos programa "maximum" ir dar net truputėlį su kaupu, kadangi Turkijos delegacijos siūlymas išbraukti iš teksto nuorodą į gamtosauginę ESPOO konvenciją nebuvo priimtas. Pati Turkijos delegacija neatvyko ir savo pataisos negynė. Tai yra gerai, kadangi ESPOO konvencija tiesiogiai beda pirštu į tuos infrastruktūrinius projektus, kurie turi būti vykdomi Baltijos jūros regione ir kurie Lietuvai yra labai nenaudingi, ypač politiškai, o gamtosauginiu požiūriu kelia grėsmę.
Taigi ekonomikos komitetas pritarė viskam, kas buvo numatyta. Rusijos delegacija vėl pareiškė atskirą nuomonę, tačiau ji nebuvo kaip nors įtakojanti kitas nuomones ir kas dar smagu – ši rezoliucija buvo itin reikalinga visiems. Netgi Dora Bokojanis, vykdančioji pirmininkė, kuri šiuo metu pirmininkauja visam ESBO (Parlamentinė Asamblėja yra tik dalis ESBO), kalbėjo apie energetinį saugumą kaip apie vieną iš esminių temų. Smagu, kad Lietuvos pusė galėjo tokį labai svarbų interesą išreikšti. Beje, sulaukėm komplimentų, kad rezoliucija buvo gerai paruošta. Reikėtų didžiulį komplimentą pasakyti ekspertams, kurie mūsų delegacijai padėjo tą rezoliuciją ruošti.
Kas dar buvo gerai... Man neteko kartu su svečiais vykti į Trakus, turėjau kitų darbų, bet kaip žinau iš pasakojimų, jie dalyvavo nuostabioje kelionėje. Svečiai ne tik pamatė Trakų pilį, bet pilies kieme turėjo galimybės paragauti, kaip jiems buvo paaiškinta, viduramžių valgių. O priėmime, kuris Lietuvos delegacijos vardu buvo surengtas Belmonte, manau, buvo pasiekta tam tikra emocinė viršūnė. Ne tik dėl svečių gausos, bet ir dėl tos gražios aplinkos, o svarbiausia – dėl puikios programos. Buvo atliekamas džiazas ir liaudiška muzika, šoko ir grojo "Sutaras". Buvo grojama skrabalais, – tai fantastiškas, už realybės rėmų išeinantis dalykas. Galima buvo tiktai džiaugtis matant, kaip svečiai iš įvairių valstybių čiupinėja tuos skrabalus ir bando patys jais groti. Kai kurie įsidrąsino ir kartu su "Sutaro" šokėjais bandė šokti lietuvių šokius.
Oras buvo nuostabus, ir kaip aš pajuokavau, savo pažadus ir įsipareigojimus organizacijai įvykdžiau, – mat juokais vienoje konferencijoje iš tribūnos esu davusi pažadą, kad Lietuvoje, kai ESBO delegatai bus mano svečiai, švies saulė. Buvo juokiamasi, kad tikriausiai Lietuvos Seimo kanceliarija investavo ir į gerą orą.
Į PA sesiją yra atvykę daugiau negu 50 valstybių atstovų, dalis tų žmonių yra iš organizacijų-stebėtojų. Dauguma Lietuvoje – pirmą kartą. Jau dabar matau, kad jie iš Lietuvos išsiveš nepaprastai šiltą įspūdį. Mačiau netgi afganistaniečius parlamentarus, kurie jautėsi labai laimingi. Turiu pasakyti, kad mes, kaip tauta, turime kažką miela svečių atžvilgiu. Visi tarptautinio sekretoriato darbuotojai dar iki kultūrinių renginių sakė: "Kaip mes čia gerai jaučiamės… atvažiavom, ir iš karto adaptavomės… visi mus gerai priima… jaučiamės tarsi dirbtume savo įprastoje vietoje"… Tai irgi įvertinimas. O tam dirba daugybė Seimo kanceliarijos žmonių.
Labai daug pastangų deda ir Seimo nariai, kurie vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėms. Petras Luomanas labai nuoširdžiai priiminėjo gruzinus; žinau, kad Mantas Adomėnas turėjo gerą susitikimą su britų delegatais, kurie yra geri mūsų delegacijos PA draugai.
Vyksta puikūs dalykai. Edmundas Pupinis vežasi dalį kazachų delegacijos į Uteną, o ten bus konkretūs pokalbiai dėl ekonominių ryšių, dėl investicijų, dėl prekybos. Priėmimo metu bendraudama su Kazachstano senatoriais išgirdau, kad Kazachstaną tikrai domina Lietuva kaip tranzito šalis; juos domina mūsų uostas, bendri transporto projektai. Kai Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 m., o Lietuva – 2012 m., Lietuvai reikia ypač sureikšminti bendrų infrastruktūrinių, transporto koridorių plėtrą. Manau, kad tokia didelė ir išteklių turtinga šalis kaip Kazachstanas Lietuvai yra svarbi. Ir galim tik pasidžiaugti, kad Kazachstano ambasadorius, kuris yra atsakingas už visą Baltijos regioną ir Suomiją, reziduoja Vilniuje. Mes ūkine prasme tai turime išnaudoti.
Dabar kaip tik einu į Europos liaudies partijos grupės posėdį, noriu pažiūrėti, kas ten ketinama daryti. Prasidės debatai dėl tos rusų nepasitenkinimą keliančios rezoliucijos "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurioje vienareikšmiai smerkiamas Molotovo-Ribbentropo paktas.
Pateikiame Lietuvos delegacijos ESBO pirmininkės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sesijos dienų komentarą.
Iš ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dienoraščio Vilija Aleknaitė Abramikienė ESBO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovė:
2009-06-29. Pirmoji sesijos diena.
Prieš šią dieną miegojau sunkiai. Labiausiai jaudinausi ruošdamasi lemtingam Nuolatinio komiteto posėdžiui. Nuolatinis komitetas, arba angliškai "Standing Committee", susideda iš Asamblėjos vadovybės ir delegacijų vadovų. Faktiškai balsuojant ten vienas balsas reiškia vieną valstybę. Tam, kad mums aktualios rezoliucijos patektų į Asamblėjos darbotvarkę, ten reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. O blokuojančią mažumą surinkti nėra labai sunku – užtenka vieno trečdalio ir vieno balso ir galima užblokuoti bet kokį klausimą.
Be jokios abejonės ėjau suspausta širdimi. Rusų delegacijos atstovui pradėjus kalbėti ir kritikuoti rezoliuciją "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurią teikėme su slovėnų atstovu Roberto Battelli, man širdis nukrito į kulnus, – sakau atvirai, – tokioje aplinkoje kaip ESBO sunku prognozuoti žmonių emocijas. Situacija buvo nenuspėjama.
Po to gavau žodį. Man pavyko į ne itin draugišką Rusijos atstovo pasisakymą atsakyti labai taikiai. Aš netgi pasidžiaugiau Rusijos pateikta pataisa. Iš tiesų pataisa, kuri praėjo statutinius "filtrus", yra priimtina ir visai gera. Po to vėl pasisakė Rusijos atstovas. Jis vis tiek rezoliucijai nepritarė ir pasakė, kad ji rusus skaudina. Po to ESBO Asamblėjos prezidentas paskelbė balsavimą. Mes su delegacijos sekretore sėdėjome pirmoje eilėje, – gal ir gerai, nes nematėme, kas kaip balsuoja. Po to kolegos sakė, kad "prieš" balsavo tik kolegos iš Rusijos delegacijos.
Šiandien tai programos "maximum" įgyvendinimas. Be abejo, kol kas, nes ši rezoliucija dar bus svarstoma trečiajame – arba Žmogaus teisių komitete. Bet kad Asamblėjos darbotvarkėje atsirado šis klausimas, yra labai svarbu.
Po debatų, kurie vyko po atidarymo posėdžio, pamačiau, kokiu būdu bus atakuojamos mūsų rezoliucijos. Vienas graikų komunistas pasakė, kad Lietuva yra nedemokratiška šalis, nes čia uždrausta komunistinė ideologija ir simbolika ir kad apskritai mes čia esame vos ne nacių kolaborantai. Pasisakė galbūt norėdamas išprovokuoti mane ar kitą Lietuvos delegacijos narį aštriam atsakymui, bet mes nieko neatsakėme ir pasitenkinome prezidento J. Soares nuraminimu. Ko gera, tai buvo speciali taktika. Svarstymo metu galime tikėtis įvairių demaršų, tačiau oficialiai pateiktų pataisų, kurios būtų nepriimtinos mūsų su Bottelli rezoliucijai, kol kas nėra. Tikrai labai įdomu.
Ruošiuosi kitos dienos debatams – esu kitos labai svarbios rezoliucijos – dėl energetinio saugumo – oficiali teikėja ekonomikos komitete. Atidarymo posėdyje visi kalbėjusieji minėjo energetinį saugumą, kaip vieną svarbiausių ESBO uždavinių. Ir tai, kad šiai svarbiai temai atstovauja lietuvių rezoliucija, yra nuostabu.
Kol kas viskas vyksta gerai, tačiau formatas sudėtingas, valstybių daug. Reikia stengtis dirbti kartu. Pabandysiu konsoliduoti visą delegaciją, kurią sudaro: Laimontas Dinius, Egidijus Klumbys ir aš. Pasitelksiu pavaduotojus, konkrečiai Algį Sysą, kuris pažadėjo pavaduoti mane politikos komitete, kai aš ten negalėsiu dalyvauti. Esame maža komanda ir turime konkuruoti su labai didelėmis komandomis. Bet iš tiesų labai įdomu, aš esu azartiškas žmogus.
2009-06-30. Antroji sesijos diena.
Buvo graži, prasminga ir, be abejo, nelengva diena. Ir apskritai krūviai čia yra labai dideli, nes paraleliai su posėdžiais vyksta ir tarpparlamentinių grupių susitikimai. Kai kuriuose dalyvauju. Dalyvavau susitikime su gruzinų delegacija. Dalyvausiu E. Zingerio vadovaujamos ryšių grupės susitikime su JAV delegacija. Kartais būna nelengva, kadangi komitetų posėdžiai vyksta tuo pat metu. Aš esu politikos komiteto narė, o tuo pat metu vyko ekonomikos komiteto posėdis, kur turėjau pristatyti Lietuvos delegacijos parengtą rezoliuciją dėl energetinio saugumo. Dalijamės pareigomis. Aktyviausias iš Lietuvos delegacijos yra Algirdas Sysas, kuris pagal dabartinį vietų pasiskirstymą yra pakaitinis narys, bet labai aktyviai dalyvauja ir, kai reikia, mane pakeičia komitete.
Taigi šiandien didžiausia sėkmė, be abejo, buvo rezoliucija dėl energetikos, nes nebuvo priimta nė viena pataisa, kuri Lietuvai būtų nenaudinga. Tik geros ir naudingos pataisos. Sakyčiau, vėl buvo pasiekta tos dienos programa "maximum" ir dar net truputėlį su kaupu, kadangi Turkijos delegacijos siūlymas išbraukti iš teksto nuorodą į gamtosauginę ESPOO konvenciją nebuvo priimtas. Pati Turkijos delegacija neatvyko ir savo pataisos negynė. Tai yra gerai, kadangi ESPOO konvencija tiesiogiai beda pirštu į tuos infrastruktūrinius projektus, kurie turi būti vykdomi Baltijos jūros regione ir kurie Lietuvai yra labai nenaudingi, ypač politiškai, o gamtosauginiu požiūriu kelia grėsmę.
Taigi ekonomikos komitetas pritarė viskam, kas buvo numatyta. Rusijos delegacija vėl pareiškė atskirą nuomonę, tačiau ji nebuvo kaip nors įtakojanti kitas nuomones ir kas dar smagu – ši rezoliucija buvo itin reikalinga visiems. Netgi Dora Bokojanis, vykdančioji pirmininkė, kuri šiuo metu pirmininkauja visam ESBO (Parlamentinė Asamblėja yra tik dalis ESBO), kalbėjo apie energetinį saugumą kaip apie vieną iš esminių temų. Smagu, kad Lietuvos pusė galėjo tokį labai svarbų interesą išreikšti. Beje, sulaukėm komplimentų, kad rezoliucija buvo gerai paruošta. Reikėtų didžiulį komplimentą pasakyti ekspertams, kurie mūsų delegacijai padėjo tą rezoliuciją ruošti.
Kas dar buvo gerai... Man neteko kartu su svečiais vykti į Trakus, turėjau kitų darbų, bet kaip žinau iš pasakojimų, jie dalyvavo nuostabioje kelionėje. Svečiai ne tik pamatė Trakų pilį, bet pilies kieme turėjo galimybės paragauti, kaip jiems buvo paaiškinta, viduramžių valgių. O priėmime, kuris Lietuvos delegacijos vardu buvo surengtas Belmonte, manau, buvo pasiekta tam tikra emocinė viršūnė. Ne tik dėl svečių gausos, bet ir dėl tos gražios aplinkos, o svarbiausia – dėl puikios programos. Buvo atliekamas džiazas ir liaudiška muzika, šoko ir grojo "Sutaras". Buvo grojama skrabalais, – tai fantastiškas, už realybės rėmų išeinantis dalykas. Galima buvo tiktai džiaugtis matant, kaip svečiai iš įvairių valstybių čiupinėja tuos skrabalus ir bando patys jais groti. Kai kurie įsidrąsino ir kartu su "Sutaro" šokėjais bandė šokti lietuvių šokius.
Oras buvo nuostabus, ir kaip aš pajuokavau, savo pažadus ir įsipareigojimus organizacijai įvykdžiau, – mat juokais vienoje konferencijoje iš tribūnos esu davusi pažadą, kad Lietuvoje, kai ESBO delegatai bus mano svečiai, švies saulė. Buvo juokiamasi, kad tikriausiai Lietuvos Seimo kanceliarija investavo ir į gerą orą.
Į PA sesiją yra atvykę daugiau negu 50 valstybių atstovų, dalis tų žmonių yra iš organizacijų-stebėtojų. Dauguma Lietuvoje – pirmą kartą. Jau dabar matau, kad jie iš Lietuvos išsiveš nepaprastai šiltą įspūdį. Mačiau netgi afganistaniečius parlamentarus, kurie jautėsi labai laimingi. Turiu pasakyti, kad mes, kaip tauta, turime kažką miela svečių atžvilgiu. Visi tarptautinio sekretoriato darbuotojai dar iki kultūrinių renginių sakė: "Kaip mes čia gerai jaučiamės… atvažiavom, ir iš karto adaptavomės… visi mus gerai priima… jaučiamės tarsi dirbtume savo įprastoje vietoje"… Tai irgi įvertinimas. O tam dirba daugybė Seimo kanceliarijos žmonių.
Labai daug pastangų deda ir Seimo nariai, kurie vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėms. Petras Luomanas labai nuoširdžiai priiminėjo gruzinus; žinau, kad Mantas Adomėnas turėjo gerą susitikimą su britų delegatais, kurie yra geri mūsų delegacijos PA draugai.
Vyksta puikūs dalykai. Edmundas Pupinis vežasi dalį kazachų delegacijos į Uteną, o ten bus konkretūs pokalbiai dėl ekonominių ryšių, dėl investicijų, dėl prekybos. Priėmimo metu bendraudama su Kazachstano senatoriais išgirdau, kad Kazachstaną tikrai domina Lietuva kaip tranzito šalis; juos domina mūsų uostas, bendri transporto projektai. Kai Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 m., o Lietuva – 2012 m., Lietuvai reikia ypač sureikšminti bendrų infrastruktūrinių, transporto koridorių plėtrą. Manau, kad tokia didelė ir išteklių turtinga šalis kaip Kazachstanas Lietuvai yra svarbi. Ir galim tik pasidžiaugti, kad Kazachstano ambasadorius, kuris yra atsakingas už visą Baltijos regioną ir Suomiją, reziduoja Vilniuje. Mes ūkine prasme tai turime išnaudoti.
Dabar kaip tik einu į Europos liaudies partijos grupės posėdį, noriu pažiūrėti, kas ten ketinama daryti. Prasidės debatai dėl tos rusų nepasitenkinimą keliančios rezoliucijos "Dėl suskaldytos Europos suvienijimo", kurioje vienareikšmiai smerkiamas Molotovo-Ribbentropo paktas.
Iš ESBO PA: priimta XX amžiaus totalitarinius režimus smerkianti rezoliucija
Iš ESBO PA: priimta XX amžiaus totalitarinius režimus smerkianti rezoliucija
Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo.
V.Aleknaitė Abramikienė pripažįsta, kad pergalės mažai kas tikėjosi: „Manau, kad įvyko beveik stebuklas, nes ESBO formate įgyvendinti tokią idėją atrodė neįmanoma, taip manė net ir mūsų užsienio politikos ekspertai. Nes šioje rezoliucijoje Stalinas ir Hitleris sudėti šalia“.
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, šalys raginamos atverti savo istorinius ir politinius archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą. Dokumente pabrėžiamas ESBO narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų – neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, netgi sudėtingu teroristinių grėsmių, ekonominės krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.
Pristatydamas rezoliucijos projektą, Slovėnijos delegacijos narys R. Batelis pabrėžė, kad dokumente atkreipiamas dėmesys į itin svarbią sritį – žmogaus teises ir pilietines laisves. „Mus kaltina, kad rezoliucijoje žiūrima į praeitį, o ne į ateitį. Tačiau ja kaip tik norima prisiimti įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ateityje“, – sakė R. Batelis.
Prieš rezoliuciją diskusijoje kalbėjusio Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio nuomone, rezoliucija yra „antikomunistinė“, ja „persekiojamos komunistinės idėjos“. „Senoji Europa bijo komunizmo šmėklos, jos bijo valdantieji, siekiantys sustabdyti natūralų visuomenės vystymąsi“, – sakė K. Alisandrakis.
Pasak Prancūzijos delegacijos nario Mišelio Biju (Michel Billout), rezoliucijoje bandoma sujungti visiškai skirtingas istorines patirtis. Parlamentaras siūlė ieškoti sąsajų tarp bolševizmo ir nacizmo. „Man tai primena raganų medžioklę, – sakė parlamentaras. – Norėčiau pritarti rezoliucijai, bet ją reikia tobulinti“.
Latvijos delegacijos vadovas Janis Eglitis ragino pritarti rezoliucijai ir „apginti žmones, kurie jau nebegali apsiginti“.
Gruzijos delegacijos narys Georgis Kandelakis pabrėžė, kad „teisės viršenybė ir žmogaus teisės yra Europos ramsčiai. Negalima pamiršti nusikaltimų, negalima neteisingai naudoti istorijos“, – sakė G. Kandelakis.
Rezoliucijai prieštaravęs Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad „skirtingus įvykius galima vertinti skirtingai“. Kalbėdamas apie Ribentropo-Molotovo paktą, Rusijos delegacijos vadovas sakė: „Jei pakto nebūtų, mūsų čia taip pat nebūtų. Čia niekas nekalbėjo lietuviškai. Tik pakto dėka Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“.
A. Kozlovskis taip pat piktinosi, kad „nacizmas ir stalinizmas, nugalėjęs nacizmą“, rezoliucijoje sugretinami. „Mes jaučiamės įžeisti“, – sakė Rusijos delegacijos vadovas. Parlamentaras kvietė „neįnešti skilimo elementų“ ir ragino atmesti rezoliuciją. „Tai – istorijos niekinimas“, – sakė A. Kozlovskis.
Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė stebėjosi Rusijos delegacijos reakcija neva rezoliucija yra nukreipta prieš šią šalį. „Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo – stalinizmo – auka“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovė. „Mes nesutinkame su tuo, kad šia rezoliucija įžeidžiama Rusija. Totalitarinio režimo esmė yra tai, kad žmogus tampa priemone tikslams pasiekti ir tuomet žmogaus tautybė netenka prasmės. Esame tikri, kad giname totalitarizmo aukas ir Europą nuo galimo totalitarizmo ir tikrai neįžeidžiame rusų“, – iš karto po balsavimo dėl rezoliucijos projekto sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Nors Rusijos delegacijos atstovai pasisakydami prieš rezoliucijos projektą prabilo net apie galimą ESBO skilimą, V. Aleknaitė Abramikienė nemano, kad tai galėtų atsitikti.
Jai pritarė ir debatus stebėjęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, analogišką Ribentropo-Molotovo paktą įvertinančią rezoliuciją pateikęs ETPA: „Lygiai tokia pati kova praėjusią savaitę vyko ETPA formate. Svarstant analogišką mano teiktą rezoliuciją Politinių reikalų komitete, 7 komiteto nariai balsavo „už“, tiek pat buvo „prieš“. Tik komiteto pirmininko Jorano Lindblado balsas „už“ lėmė, kad rugsėjo 8 dieną šis klausimas bus svarstomas ETPA Biuro posėdyje. „Mes manome, kad XXI amžiuje svarbu kalbėti apie du didžiausius totalitarinių režimų veikėjus – Hitlerį ir Staliną. Būtent tokios rezoliucijos padės įvertinti tuos milžiniškus nusikaltimus, kuriuos komunistinis Stalino režimas ir naciai įvykdė prieš Rusiją“, – sakė E. Zingeris.
Galutinis balsavimas dėl šios rezoliucijos vyks penktadienį, liepos 3 d.
http://www.tsajunga.lt/index.php/is_esbo_pa_priimta_xx_amziaus_totalitarinius_rezimus_smerkianti_rezoliucija/3729
Šiandien popietiniame ESBO Parlamentinės Asamblėjos Bendrojo demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komiteto posėdyje buvo svarstoma ir priimta slovėno Roberto Bateli (Roberto Battelli) ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengta bendra rezoliucija dėl padalytosios Europos suvienijimo.
V.Aleknaitė Abramikienė pripažįsta, kad pergalės mažai kas tikėjosi: „Manau, kad įvyko beveik stebuklas, nes ESBO formate įgyvendinti tokią idėją atrodė neįmanoma, taip manė net ir mūsų užsienio politikos ekspertai. Nes šioje rezoliucijoje Stalinas ir Hitleris sudėti šalia“.
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, šalys raginamos atverti savo istorinius ir politinius archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą. Dokumente pabrėžiamas ESBO narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų – neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, netgi sudėtingu teroristinių grėsmių, ekonominės krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.
Pristatydamas rezoliucijos projektą, Slovėnijos delegacijos narys R. Batelis pabrėžė, kad dokumente atkreipiamas dėmesys į itin svarbią sritį – žmogaus teises ir pilietines laisves. „Mus kaltina, kad rezoliucijoje žiūrima į praeitį, o ne į ateitį. Tačiau ja kaip tik norima prisiimti įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ateityje“, – sakė R. Batelis.
Prieš rezoliuciją diskusijoje kalbėjusio Graikijos delegacijos nario Konstantino Alisandrakio nuomone, rezoliucija yra „antikomunistinė“, ja „persekiojamos komunistinės idėjos“. „Senoji Europa bijo komunizmo šmėklos, jos bijo valdantieji, siekiantys sustabdyti natūralų visuomenės vystymąsi“, – sakė K. Alisandrakis.
Pasak Prancūzijos delegacijos nario Mišelio Biju (Michel Billout), rezoliucijoje bandoma sujungti visiškai skirtingas istorines patirtis. Parlamentaras siūlė ieškoti sąsajų tarp bolševizmo ir nacizmo. „Man tai primena raganų medžioklę, – sakė parlamentaras. – Norėčiau pritarti rezoliucijai, bet ją reikia tobulinti“.
Latvijos delegacijos vadovas Janis Eglitis ragino pritarti rezoliucijai ir „apginti žmones, kurie jau nebegali apsiginti“.
Gruzijos delegacijos narys Georgis Kandelakis pabrėžė, kad „teisės viršenybė ir žmogaus teisės yra Europos ramsčiai. Negalima pamiršti nusikaltimų, negalima neteisingai naudoti istorijos“, – sakė G. Kandelakis.
Rezoliucijai prieštaravęs Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad „skirtingus įvykius galima vertinti skirtingai“. Kalbėdamas apie Ribentropo-Molotovo paktą, Rusijos delegacijos vadovas sakė: „Jei pakto nebūtų, mūsų čia taip pat nebūtų. Čia niekas nekalbėjo lietuviškai. Tik pakto dėka Vilnius buvo grąžintas Lietuvai“.
A. Kozlovskis taip pat piktinosi, kad „nacizmas ir stalinizmas, nugalėjęs nacizmą“, rezoliucijoje sugretinami. „Mes jaučiamės įžeisti“, – sakė Rusijos delegacijos vadovas. Parlamentaras kvietė „neįnešti skilimo elementų“ ir ragino atmesti rezoliuciją. „Tai – istorijos niekinimas“, – sakė A. Kozlovskis.
Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė stebėjosi Rusijos delegacijos reakcija neva rezoliucija yra nukreipta prieš šią šalį. „Rusija buvo pirmoji totalitarinio režimo – stalinizmo – auka“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovė. „Mes nesutinkame su tuo, kad šia rezoliucija įžeidžiama Rusija. Totalitarinio režimo esmė yra tai, kad žmogus tampa priemone tikslams pasiekti ir tuomet žmogaus tautybė netenka prasmės. Esame tikri, kad giname totalitarizmo aukas ir Europą nuo galimo totalitarizmo ir tikrai neįžeidžiame rusų“, – iš karto po balsavimo dėl rezoliucijos projekto sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Nors Rusijos delegacijos atstovai pasisakydami prieš rezoliucijos projektą prabilo net apie galimą ESBO skilimą, V. Aleknaitė Abramikienė nemano, kad tai galėtų atsitikti.
Jai pritarė ir debatus stebėjęs Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Emanuelis Zingeris, analogišką Ribentropo-Molotovo paktą įvertinančią rezoliuciją pateikęs ETPA: „Lygiai tokia pati kova praėjusią savaitę vyko ETPA formate. Svarstant analogišką mano teiktą rezoliuciją Politinių reikalų komitete, 7 komiteto nariai balsavo „už“, tiek pat buvo „prieš“. Tik komiteto pirmininko Jorano Lindblado balsas „už“ lėmė, kad rugsėjo 8 dieną šis klausimas bus svarstomas ETPA Biuro posėdyje. „Mes manome, kad XXI amžiuje svarbu kalbėti apie du didžiausius totalitarinių režimų veikėjus – Hitlerį ir Staliną. Būtent tokios rezoliucijos padės įvertinti tuos milžiniškus nusikaltimus, kuriuos komunistinis Stalino režimas ir naciai įvykdė prieš Rusiją“, – sakė E. Zingeris.
Galutinis balsavimas dėl šios rezoliucijos vyks penktadienį, liepos 3 d.
http://www.tsajunga.lt/index.php/is_esbo_pa_priimta_xx_amziaus_totalitarinius_rezimus_smerkianti_rezoliucija/3729
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
