Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė pasveikino vaikus su šv. Kalėdomis

Gruodžio 18 dieną Žirmūnų seniūnijoje vyko Kalėdinis renginys skirtas rizikos šeimų ir daugiavaikių šeimų vaikučiams.

Vaikus pasveikino ir dovanėles su kvietimais į „Lėlės“ teatro spektaklį „Merė Popins“ padovanojo seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Žirmūnų seniūnijos socialinės paramos centro darbuotojų surengta šventė apvainikavo ir seniūnijoje vykusį vaikų piešinių konkursą „Šv. Kalėdos mano namuose“. Iš viso konkurse dalyvavo 70 vaikų iš rizikos ir daugiavaikių šeimų. Dvylikos vaikučių piešiniai buvo išrinkti pačiais gražiausiais.

Renginio metu Seimo narė bendravo su vaikais, kartu su jais žiūrėjo spektaklį „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurį suvaidino Žirmūnų dienos centro vaikai.

Vaikus savo pokštais linksmino tikras magas, o ilgai lauktas Senelis Šaltis ir Snieguolė šoko su vaikais tradicinius žaidimų ratelius, dalijo dovanas.

Dovanų gavo visi vaikučiai.

Renginyje vyravo džiugi, šilta ir nuoširdi nuotaika.

...

Seime įvyko Juozo Lukšos-Daumanto knygos "Partizanai" pristatymas

Legendinio Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimų knyga "Partizanai" (Forest Brothers) jau pasirodė ir anglų kalba!

2009 m. lapkričio 12 dieną 14 valandą šios knygos pristatymas įvyko Seimo parodų galerijoje.

Renginio organizatorė ir globėja Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė pasidžiaugė, kad buvo tikras stebuklas, jog okupuotoje Lietuvoje atsirado tikrų šviesuolių, kovojusių už Lietuvos laisvę, jos žmonių nepriklausomybę.

1949-aisiais metais, siaučiant raudonajam terorui, buvo paskelbta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos vasario 16-osios deklaracija, kuri vainikavo Lietuvos laisvės kovotojų veiklą, kuriant pasipriešinimo politinę ir karinę vadovybę.

Vienas šių intelektualų buvo Juozas Lukša-Daumantas, kurio spalvinga asmenybė sudomino daugelį tyrinėtojų. Daumanto knyga užpildo baltus pokario istorijos lapus, kurstant tautos dvasią ir valią atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Reikia didžiuotis tokiais žmonėmis ir nepamiršti jų žygdarbių!

Renginyje dalyvavao Jonas Ohman (nuotr. kairėje viršuje) - Lietuvai gerai žinomas švedas publicistas, rašytojas ir dokumentinių filmų prodiuseris, su dideliu pasisekimu išvertęs keletą lietuviškų knygų į švedų kalbą. Partizano brolis Antanas Lukša (nuotr. dešinėje viršuje) renginio metu prasitarė, kad šią knygą reikia išversti ir į rusų kalbą. Knygos vertėja Laima Vincė Sruoginis (nuotr. kairėje apačioje) skaitė ištraukas iš knygos anglų kalba.

Išleista knyga pasidžiaugė ir Seimo narys Arvydas Anušauskas (dešinėje).

Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skakauskienė (kairėje) dalijosi įspūdžiais iš vaikystėje patirtų išgyvenimų, apie gyvenimą bunkeryje ir savo tėvelių - Lietuvos partizanų - likimą.

Prisiminė knygos autorių Juozą Lukšą, kaip linksmą, pagarbų žmogų, mylėjusį savo Tėvynę ir savo švarko kišenėje besinešiojusį brangų žmonos Nijolės atvaizdą.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė svečių būryje

Renginį aplankė Gruzijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ambasadoriai. Tarp svečių buvo ir gynybos etašė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai.

Knygos reikalingumu ir svarba abejojančių nebuvo.

...

Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką

2009 m. rugsėjo 29 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)

VAKARINIS POSĖDIS

PATEIKTAS PROJEKTAS

Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė pateikė Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 ir 2841 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1062.

Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 41, prieš – 13, susilaikė 25. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 10 d.

Teikiamu projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodeksą nauju 170² straipsniu, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintų genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui arba karo nusikaltimų neigimą, menkinimą, jei tokia veika gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš nukentėjusį nuo genocido, nusikaltimo žmoniškumui ar karo nusikaltimo asmenį ar asmenų grupę. Už tokią veiką būtų baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, ją neigė ar menkino arba viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2008 m. lapkričio 28 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Pamatinio sprendimo 1str. c) ir d) punktuose valstybėms narėms įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=90784&p_k=1