...
Tarptautinėje konferencijoje aptartos moterų verslumo ESBO regione skatinimo problemos ir perspektyvos
Kovo 3-4 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija "Moterų verslas ESBO regione: praktika ir kryptys".
Vilniaus Universiteto Teatro salėje susirinkę moterys iš Lietuvos, Albanijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgistano, Moldovos, Austijos, Rusijos, Švedijos, Tadžikistano, Turkmenistano, Ukrainos, JAV dalijosi savo šalių patirtimi moterų verslumo skatinimo programose.
"Man be galo džiugu, kad Lietuvos moterys verslumu neatsilieka nuo kitų Europos, o ir pasaulio valstybių. Net keturiasdešimt procentų firmų vadovų mūsų šalyje yra moterys. Lietuvoje sakoma, kad moterys laiko tris iš keturių namo kampų. Iš tiesų, nugalėti vyraujančius stereotipus, kad moterys turi sėdėti namusoe, o vyrai uždirbti pinigus, yra labai sunku. Konferencijos pranešėjos mane įtikino, jog taip yra visoje ESBO erdvėje, galbūt ir visame pasaulyje", - konferencijos metu kalbėjo Seimo narė, Lietuvos delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Konferencijoje, kurioje daug laiko buvo skirta praktinėms diskusijoms, aptartos įvairios moterų verslo rizikos, iššūkiai ir galimybės. Pastebėta, kad per paskutiniuosius dvidešimt metų žymiai išaugo moterų verslininkių skaičius visose šalyse. Moterys imasi ne tik tokio įprasto verslo paslaugų sektoriuje kaip grožio salonai, masažai, viešbučiai ir pan., bet ir nuo seno vyriškomis laikytų sričių - statybų, gamybos. Tiesa, dažniausiai moterų verslas būna smulkus ir vidutinis. Be to, moterys linkę į savo įstaigas darbuotojomis priimti taip pat moteris.
Pasidalinta ir įvairų asociacijų patirtimi skatinant moterų verslumą kaimo vietovėse, aptartas asociacijų ir kitų organizacijų vaidmuo skatinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Nutarta, kad labai svarbus moterų verlininkių organizacijų bendradarbiavimas tarptautiniame lygmenyje, nes tik taip galima keistis patirtimi, įvairiais duomenimis ir naudinga informacija.
"Šioje konferencijoje į moters likimą pažvelgta labai plačiai. Įvertinta grėsmė jai tapti organizuoto nusikalstamumo auka, o kita vertus – pabandyta įvertinti jos veiklą biznio srityje kaip didžiulį ir iki šiol per menkai panaudotą visuomenės ekonominio augimo, stabilumo, o tuo pačiu – ir saugumo rezervą.
Esu įsitikinusi, kad ESBO kaip organizacija, kuri remiasi plačiu ir kompleksiniu požiūriu į saugumą, yra tinkamas formatas negrinėti šiuos klausimus. Lietuva kaip pirmininkaujanti valstybė jaučiasi pagerbta galėdama prisidėti prie šios labai reikalingos veiklos", - sakė Vilija.
Konferencijos organizatoriai - ESBO Lyčių skyrius kartu su Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei VU Lyčių studijų centras.
Vilniaus Universiteto Teatro salėje susirinkę moterys iš Lietuvos, Albanijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgistano, Moldovos, Austijos, Rusijos, Švedijos, Tadžikistano, Turkmenistano, Ukrainos, JAV dalijosi savo šalių patirtimi moterų verslumo skatinimo programose.
"Man be galo džiugu, kad Lietuvos moterys verslumu neatsilieka nuo kitų Europos, o ir pasaulio valstybių. Net keturiasdešimt procentų firmų vadovų mūsų šalyje yra moterys. Lietuvoje sakoma, kad moterys laiko tris iš keturių namo kampų. Iš tiesų, nugalėti vyraujančius stereotipus, kad moterys turi sėdėti namusoe, o vyrai uždirbti pinigus, yra labai sunku. Konferencijos pranešėjos mane įtikino, jog taip yra visoje ESBO erdvėje, galbūt ir visame pasaulyje", - konferencijos metu kalbėjo Seimo narė, Lietuvos delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Konferencijoje, kurioje daug laiko buvo skirta praktinėms diskusijoms, aptartos įvairios moterų verslo rizikos, iššūkiai ir galimybės. Pastebėta, kad per paskutiniuosius dvidešimt metų žymiai išaugo moterų verslininkių skaičius visose šalyse. Moterys imasi ne tik tokio įprasto verslo paslaugų sektoriuje kaip grožio salonai, masažai, viešbučiai ir pan., bet ir nuo seno vyriškomis laikytų sričių - statybų, gamybos. Tiesa, dažniausiai moterų verslas būna smulkus ir vidutinis. Be to, moterys linkę į savo įstaigas darbuotojomis priimti taip pat moteris.
Pasidalinta ir įvairų asociacijų patirtimi skatinant moterų verslumą kaimo vietovėse, aptartas asociacijų ir kitų organizacijų vaidmuo skatinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Nutarta, kad labai svarbus moterų verlininkių organizacijų bendradarbiavimas tarptautiniame lygmenyje, nes tik taip galima keistis patirtimi, įvairiais duomenimis ir naudinga informacija.
"Šioje konferencijoje į moters likimą pažvelgta labai plačiai. Įvertinta grėsmė jai tapti organizuoto nusikalstamumo auka, o kita vertus – pabandyta įvertinti jos veiklą biznio srityje kaip didžiulį ir iki šiol per menkai panaudotą visuomenės ekonominio augimo, stabilumo, o tuo pačiu – ir saugumo rezervą.
Esu įsitikinusi, kad ESBO kaip organizacija, kuri remiasi plačiu ir kompleksiniu požiūriu į saugumą, yra tinkamas formatas negrinėti šiuos klausimus. Lietuva kaip pirmininkaujanti valstybė jaučiasi pagerbta galėdama prisidėti prie šios labai reikalingos veiklos", - sakė Vilija.
Konferencijos organizatoriai - ESBO Lyčių skyrius kartu su Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei VU Lyčių studijų centras.
...
Sausio 13-ąją minint: laiškas mokyklų bendruomenėms
1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių 20-mečio minėjimas – ypatingos reikšmės sukaktis visai pilietinei Lietuvai. Tomis išbandymų dienomis Lietuvos piliečiai tarė ryžtingą „Ne“ bandymams palaužti ką tik atkurtą Valstybės Nepriklausomybę.
Sąvoka „piliečiai“ šiuo atveju turi ypatingą reikšmę. To meto įvykių liudininkai gerai prisimena, jog sausio šaltyje besiplaikstančių tautinių vėliavų miškas buvo margas – mūsų trispalvių fone ryškėjo ir Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vėliavos. Tai buvo laisvam gyvenimui apsisprendusios Lietuvos tautos santalka prieš totalitarinę sistemą, kuri baigėsi moraline ir politine Lietuvos Respublikos pergale.
1991-ųjų metų sausio 16-ąją Lietuva laidojo savo žuvusiuosius. Niekada nepamiršime poeto Justino Marcinkevičiaus kalbos, pasakytos ta proga Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Tą pačią dieną savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ išleido specialų numerį, kurio pirmajame puslapyje, iliustruotame iškalbinga Šv. Jurgio, kovojančio su slibinu, graviūra, į skaitytoją prabyla amžinatilsį literatūros kritikas Vytautas Kubilius.
Sausio 16-oji, kurią mūsų dienomis kai kas bando paversti visuomenės susipriešinimo diena, anų didingų dienų liudininkams yra šventa. Tomis dienomis turėjau laimės ir garbės būti viena savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondenčių. Gerai pamenu, kaip artėjant kruviniesiems įvykiams sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus. Mūsų savaitraštis neteko ten laikomo popieriaus ir spaustuvės. Grėsė pavojus, jog ir mūsų redakcijos patalpos gali būti užimtos.
Vyriausiojo redaktoriaus, rašytojo, Nepriklausomybės akto signataro Sauliaus Šaltenio paliepimu kompiuterius paslėpėme viename privačiame bute, kuriame ir buvo maketuojamas mūsų laikraštis. Jį spausdinti teko Kaune, o ką tik parvežtus, dar šiltus egzempliorius – dalinti tiesiog iš rankų į rankas prie laužų ir barikadų. Atsimenu, kaip noriai žmonės pirko mūsų laikraštį, kuris tuomet kainavo 20 kapeikų! Kroviau tas kapeikas tiesiai į kišenes, o kai kišenės pasunkėdavo, nubėgdavau į redakciją ir išversdavau kišenes tiesiog ant buhalterės stalo.
Tai, jog prieš 20 metų mums teko patirti totalitarinio režimo ataką prieš laisvą žodį, televiziją ir spaudą, suteikia Lietuvai moralinę teisę 2011-aisiais pirmininkaujant Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, vienu iš savo prioritetų paskelbti spaudos laisvės ir žurnalistų apsaugos siekį.
1991-aisiais, kai iš sovietų užimtos televizijos sklido brutalus melas ir šleikšti sovietų propaganda, buvo labai prasminga ir gera savo rankomis nešti laisvą žodį – tą kuklų savaitraštį, mūsų pilietinio protesto išraišką, tiesiai į žmones. Anuomet jaučiausi lyg taikusis ginklanešys krauju paženklintos kovos lauke. Tiesos žodis melo akivaizdoje buvo geriausias ginklas. Mes visuomet tai žinojome, todėl bet kokie bandymai apkaltinti ano meto Tėvynės gynėjus naudojus ir kitokius ginklus, yra tas pats purvinas melas ir šmeižtas, kurį prieš 20 metų jau esame patyrę.
Nepriklausomos Lietuvos jaunimas jau neprisimena anų dienų, nebeužuodžia šilto tolimų laužų kvapo ir dažnai nebejaučia anų sausio naktų žmogiškojo solidarumo šilumos, kurią mes, vyresnieji, vis dar prisimename ir kurios labai pasiilgstame mūsų „pragmatiškais“ laikais. Todėl siunčiu Jūsų mokyklos bendruomenei pluoštą savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ numerių kopijų, kurios Jums bus Jūsų valstybės istorija, o man vis dar tebėra manosios kartos, jos politinės jaunystės ir mano, aplink laužus su laikraščių pluoštu belakstančio Gavrošo, prisiminimai.
Simboliška, jog šiandien su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu Vienoje iškilmingai pradedame Lietuvos pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, todėl perduodama Jums šiuos senus laikraščius, perduodu drauge ir mūsų su Audroniumi linkėjimus iš Vienos Hofburgo rūmų.
Geros kloties ir tvirtybės Jums, Lietuvos piliečiai!
Jūsų,
Vilija Aleknaitė – Abramikienė
...
Sąvoka „piliečiai“ šiuo atveju turi ypatingą reikšmę. To meto įvykių liudininkai gerai prisimena, jog sausio šaltyje besiplaikstančių tautinių vėliavų miškas buvo margas – mūsų trispalvių fone ryškėjo ir Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vėliavos. Tai buvo laisvam gyvenimui apsisprendusios Lietuvos tautos santalka prieš totalitarinę sistemą, kuri baigėsi moraline ir politine Lietuvos Respublikos pergale.
1991-ųjų metų sausio 16-ąją Lietuva laidojo savo žuvusiuosius. Niekada nepamiršime poeto Justino Marcinkevičiaus kalbos, pasakytos ta proga Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Tą pačią dieną savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ išleido specialų numerį, kurio pirmajame puslapyje, iliustruotame iškalbinga Šv. Jurgio, kovojančio su slibinu, graviūra, į skaitytoją prabyla amžinatilsį literatūros kritikas Vytautas Kubilius.
Sausio 16-oji, kurią mūsų dienomis kai kas bando paversti visuomenės susipriešinimo diena, anų didingų dienų liudininkams yra šventa. Tomis dienomis turėjau laimės ir garbės būti viena savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondenčių. Gerai pamenu, kaip artėjant kruviniesiems įvykiams sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus. Mūsų savaitraštis neteko ten laikomo popieriaus ir spaustuvės. Grėsė pavojus, jog ir mūsų redakcijos patalpos gali būti užimtos.
Vyriausiojo redaktoriaus, rašytojo, Nepriklausomybės akto signataro Sauliaus Šaltenio paliepimu kompiuterius paslėpėme viename privačiame bute, kuriame ir buvo maketuojamas mūsų laikraštis. Jį spausdinti teko Kaune, o ką tik parvežtus, dar šiltus egzempliorius – dalinti tiesiog iš rankų į rankas prie laužų ir barikadų. Atsimenu, kaip noriai žmonės pirko mūsų laikraštį, kuris tuomet kainavo 20 kapeikų! Kroviau tas kapeikas tiesiai į kišenes, o kai kišenės pasunkėdavo, nubėgdavau į redakciją ir išversdavau kišenes tiesiog ant buhalterės stalo.
Tai, jog prieš 20 metų mums teko patirti totalitarinio režimo ataką prieš laisvą žodį, televiziją ir spaudą, suteikia Lietuvai moralinę teisę 2011-aisiais pirmininkaujant Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, vienu iš savo prioritetų paskelbti spaudos laisvės ir žurnalistų apsaugos siekį.
1991-aisiais, kai iš sovietų užimtos televizijos sklido brutalus melas ir šleikšti sovietų propaganda, buvo labai prasminga ir gera savo rankomis nešti laisvą žodį – tą kuklų savaitraštį, mūsų pilietinio protesto išraišką, tiesiai į žmones. Anuomet jaučiausi lyg taikusis ginklanešys krauju paženklintos kovos lauke. Tiesos žodis melo akivaizdoje buvo geriausias ginklas. Mes visuomet tai žinojome, todėl bet kokie bandymai apkaltinti ano meto Tėvynės gynėjus naudojus ir kitokius ginklus, yra tas pats purvinas melas ir šmeižtas, kurį prieš 20 metų jau esame patyrę.
Nepriklausomos Lietuvos jaunimas jau neprisimena anų dienų, nebeužuodžia šilto tolimų laužų kvapo ir dažnai nebejaučia anų sausio naktų žmogiškojo solidarumo šilumos, kurią mes, vyresnieji, vis dar prisimename ir kurios labai pasiilgstame mūsų „pragmatiškais“ laikais. Todėl siunčiu Jūsų mokyklos bendruomenei pluoštą savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ numerių kopijų, kurios Jums bus Jūsų valstybės istorija, o man vis dar tebėra manosios kartos, jos politinės jaunystės ir mano, aplink laužus su laikraščių pluoštu belakstančio Gavrošo, prisiminimai.
Simboliška, jog šiandien su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu Vienoje iškilmingai pradedame Lietuvos pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, todėl perduodama Jums šiuos senus laikraščius, perduodu drauge ir mūsų su Audroniumi linkėjimus iš Vienos Hofburgo rūmų.
Geros kloties ir tvirtybės Jums, Lietuvos piliečiai!
Jūsų,
Vilija Aleknaitė – Abramikienė
...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
