Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „The Guardian“ apžvalgininkas lipdo tendencingas etiketes“

Komentuodama britų dienraščio „The Guardian“ apžvalgininko Jonathano Freedlando (Džonatano Fridlendo) straipsnį, kuriame Lietuvos partneriai ES ir NATO raginami spausti Lietuvą „teisingai skaitytis su savo praeitimi“, TS-LKD frakcijai priklausanti Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė sakė:

„Esama įvairaus pasipriešinimo labai natūraliam Rytų Europos šalių, naujųjų Europos Sąjungos narių, norui, kad stalinizmo ir apskritai komunizmo nusikaltimai būtų deramai įvertinti. Pasipriešinimas kyla iš kelių šaltinių. Vienas jų – pasąmoninis kai kurių Europos kairiųjų jėgų suvokimas, kad jie vis dėlto išlaiko tam tikrą sąsają su marksizmu, su komunistine ideologija. Kalbos apie komunizmo nusikaltimus tokioms jėgoms veikiausiai kelia nerimą, kad jų ideologija, prisimenant nusikaltimus, gali būti tarsi sumenkinta, devalvuota.

Kita baimė remiasi dalies visuomenės manymu, jog jei bus prisimenami ir iškeliami komunizmo nusikaltimai, tai neva nublanks holokaustas. Manau, kad tai nepagrįsta baimė, kadangi holokaustas negali nublankti dėl žiaurumo, masto ir tos tragedijos, kuri ištiko vieną tautą. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų užmerkti akis prieš galbūt kitokiais tikslais ir kitokiu – ne etniniu, o socialiniu, ideologiniu – pagrindu vykdytus nusikaltimus kitose pasaulio vietose.

Mūsų pareiga – įvardinti tiesą. Kaltinimai, jog „norima sulyginti“, kalbant apie tokią temą kaip žmonių kančia, yra ne vietoje. Nacizmo ir komunizmo nusikaltimai nėra tapatūs, tačiau ir viena, ir kita buvo nusikaltimai. Kai kas bando lyginti skaičius, bet juk ne skaičiai lemia. Lemia ir ne plotas teritorijų, kur vyko genocidas. Akivaizdu, jog ir viena, ir kita buvo totalitarinių sistemų atlikti masiniai žmonių žudymai ir kankinimai. Ir naciai, ir komunistai naikino žmones, turinčius tam tikrą požymį – požymį, kuris kankintojams buvo nepriimtinas.

Teisingas požiūris padėtų geriau suprasti vieniems kitus, ir tai turi tapti dialogo tąsa, bet jokiu būdu ne susipriešinimo pagrindu. Šiame procese matau daug pozityvumo. Tose bendruomenėse, kurios turi savo baimes, taip pat po truputį atsiranda daugiau supratimo. Vyksta sąmonės persitvarkymas, tikėkimės, kad tai tęsis.“

...

TS-LKD moterų bendruomenės narės meldėsi Šiluvoje

Rugsėjo 12 dieną Šiluvoje TS-LKD Moterų bendruomenės narės kartu su tikinčiaisiais, atvykusiais į Šiluvos atlaidus iš visos Lietuvos, dėkojo Dievui už Lietuvos laisvę ir meldė globos bei palaimos tėvynei.

„Laisvė yra ne tik iškovota, bet ir išmelsta, todėl už ją reikia nuolat melstis“, - po iškilmingų mišių kalbėjo TS-LKD Moterų bendruomenės pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Į susirinkusią minią prabilę dvasios tėvai kalbėjo:

„Tik būdami laisvi nuo blogio, esame pajėgūs megzti draugiškus santykius vieni su kitais.“

„Kad būtume laisvi, turime mylėti savo tėvynę. Būti lietuviu reiškia ne tik gyventi Lietuvoje. Turime gyventi tuo, kuo gyvena visi tautos žmonės. Savo asmeninį Aš, turime sutapatinti su tautos Mes. Savo šalį turime daryti gražesne, meilesne.“

„Turime ne gyventi užsisklendę, o padėdami vieni kitiems. Turime mylėti Jėzų, savo tėvynę ir prašyti to savo maldose.“

„Vieniems laisvė reiškia turtus, gėrimus, kitiems - kitokį dievą. Dar kitiems – galimybę žmonių protus ir sielas skandinti mele ir agresijoje. Tai daro masinės informavimo priemonės. Kažkam tai – nauda, o žmonės vis laukia naujų gelbėtojų. Nepaisant visų klystkelių, dėkojame Dievui už laisvę, nes be laisvės žmogus nebūtų žmogumi.“

„Niekas žmonėms negali atimti vilties. Šv. Mergelė Marija – viltį nešanti motina. Saugodami savo tikėjimą Šv. Mergele Marija, išsaugome tikėjimą laisve. Daugeliui Šiluva yra dvasinio apsivalymo vieta. Didžiausia žmonių liga – vilties stoka. Žmogus be vilties – praradęs imunitetą, pažeidžiamas. Čia, Šiluvoje prašykime, kad Marija grąžintų viltį, optimizmą. Viltis leis gyventi čia, tėvynėje, nebėgti iš jos niekur ir kurti Lietuvos ateitį.“

„Šiluvos Dievo motina yra vaizduojama laiminanti Jėzų, tarsi sakytų: „Kad būtum laisvas, turi klausyti Jėzaus“. Turi būti vidujai laisvas ir atsispirti blogiui.“

Vaizdai iš Šiluvos atlaidų:

...

Mokslo ir žinių dieną Vilija apsilankė Žirmūnų gimnazijoje ir P. Mašioto pradinėje mokyklėlėje

Rugsėjo pirmąją - mokslo ir žinių dieną - Vilija Aleknaitė-Abramikienė lankėsi Žirmūnų gimnazijoje ir P. Mašioto pradinėje mokykloje.

Žirmūnų gimnazijoje sveikindama vaikus, mokytojus ir tėvus, Vilija palinkėjo visiems kuo daugiau šypsotis, nes tik besišypsantis žmogus gali kurti ir įgyvendinti savo vizijas bei svajones.

Moksleivius pasveikino ir gerų mokslo metų palinkėjo mokyklos direktorius Edmundas Grigaliūnas, Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė ragino vaikus nepamiršti tradicinių lietuviškų vertybių, džiaugtis, kad gyvename laisvoje Lietuvoje. Mokyklos mokinių prezidentė Jūratė Radžiūnaitė linkėjo gerų pažymių.

Gimnazistai pirmokai tradiciškai surengė kūrybinius prisistatymus, visi džiaugėsi, kad mokykloje galima ne tik mokytis, bet ir pašėlioti. Aukštyn į dangų pakilo daugybė spalvotų balionų su gimnazistų linkėjimais ir svajonėmis.

P. Mašioto pradinėje mokykloje mokytojos vaikams ir tėveliams surengė gražų šventinį muzikinį vaidinimą su princu ir princese.

Mokyklos bendruomenei parlamentarė padovanojo penkiolika trūkstamų anglų kalbos vadovėlių. Įsijautusi į šventinį spektaklį, Vilija knygeles įteikė personažams - princui ir princesei, sakydama, kad vienos iš garsiausių pasaulio karalienių gimtoji kalba suteikia galimybę bendrauti visoms pasaulio tautoms.

Šventė, kaip visuomet, buvo linksma ir jauki. Skambėjo muzika, dainos, poezija.

Šventės akimirkos:

...