Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė apgailestauja, kad aukštojo mokslo reformos spragos nebuvo ištaisytos ir tai trukdo gabiems jaunuoliams įstoti į aukštąsias meno krypties mokyklas.
„Nepaisant Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pažadų tobulinti bendrojo priėmimo į meno krypties studijas tvarką, stojamųjų egzaminų sistema neatspindi studijų specifikos ir yra nepalanki šioms studijoms“, - teigia parlamentarė.
Vilija Aleknaitė-Abramikienė yra kreipusis į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su prašymu išanalizuoti bendrąją stojimo į meno krypties studijas situaciją bei galimas aukštojo mokslo įstatymo pataisas po praėjusiais metais stojamųjų egzaminų metu išryškėjusių reformos netobulumų. Ministras pažadėjo: „Įvertinę studentų priėmimo rezultatus, apsvarstę Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, studentų ir mokinių organizacijų, stojančiųjų ir kitų suinteresuotų pusių atsiliepimus ir pasiūlymus, priimsime sprendimus, kaip tobulinti bendrojo priėmimo tvarką“.
Parlamentarė pastebi, kad to nebuvo padaryta, nors laiko tobulinti priėmimo į meno krypties studijas tvarką buvo pakankamai. „Esu siūliusi priimti į Švietimo ir mokslo ministeriją aukštos kvalifikacijos, šią sritį gerai išmanantį specialistą, kuris vykdytų reformos stebėseną šiuo aspektu. Akivaizdu, jog tokio specialisto šiuo metu ministerija neturi. Mano siūlymas nebuvo realizuotas, o reformos spragos išliko. Tai gali paskatinti gabius jaunuolius išvykti iš Lietuvos. Tikiuosi šią grėsmę įvertins ir pati ministerija“, - sako Seimo narė.
...
TS-LKD Žirmūnų skyriaus nariai lankėsi Valdovų rūmuose
Liepos dvyliktą dieną, pirmadienį, TS-LKD Žirmūnų skyriaus bei kitų skyrių nariai aplankė dar tebestatomus LDK valdovų rūmus. Ekskursiją Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių paminėjimo proga suorganizavo LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Virš keturiasdešimt ekskursijos dalyvių klausėsi istorijos, kaip buvo vykdomi Valdovų rūmų liekanų kasinėjimai, kas įdomaus buvo atkasta, kaip sekėsis atstatyti pačius rūmus ir su kokiomis kliūtimis teko susidurti.
Įdomiausia ekskursijos dalis buvo Žemutinės pilies liekanos, kurios yra išsaugotos ir užkonservuotos po sudetinga pastato konstrukcija. Visiems patiko ir ne mažiau įspūdingas rūmų kiemas, čia ateityje žada vykti įvairūs koncertai ir renginiai.
Nemažai susidomėjimo sulaukė tebeįrenginėjamos rūmų menės. Ekskursijos vadovas papasakojo apie rankų darbo krosnių koklius bei grindų plyteles, kuriuos gaminant buvo laikomasi senovinių receptų.
Staigmena visiems dalyviams buvo vidinis bokštas, iš kurio į Vilnių atsiveria dar neregėtas miesto panoramos vaizdas.
Tikimasi, kad po poros metų Valdovų rūmai jau galės pilnai funkcionuoti ir priimti daugiau negu 5 tūkstančius lankytojų kasdien. Veiks ne tik koncertų salė, konferencijų ir priėmimų salės, bet ir pilnai įrengta rūmų ekspozicija, bus galima išvysti ir iš didžiųjų Europos miestų atvežtų eksponatų.
Apžiūrėję LDK valdovų rūmus ekskursijos dalyviai paprašė atsiliepimų knygos. Įspūdį paliko ne tik pastatas, bet ir tai, kad čia buvo galima prisiliesti prie Lietuvos istorijos.
Ekskursijos vaizdai:
Virš keturiasdešimt ekskursijos dalyvių klausėsi istorijos, kaip buvo vykdomi Valdovų rūmų liekanų kasinėjimai, kas įdomaus buvo atkasta, kaip sekėsis atstatyti pačius rūmus ir su kokiomis kliūtimis teko susidurti.
Įdomiausia ekskursijos dalis buvo Žemutinės pilies liekanos, kurios yra išsaugotos ir užkonservuotos po sudetinga pastato konstrukcija. Visiems patiko ir ne mažiau įspūdingas rūmų kiemas, čia ateityje žada vykti įvairūs koncertai ir renginiai.
Nemažai susidomėjimo sulaukė tebeįrenginėjamos rūmų menės. Ekskursijos vadovas papasakojo apie rankų darbo krosnių koklius bei grindų plyteles, kuriuos gaminant buvo laikomasi senovinių receptų.
Staigmena visiems dalyviams buvo vidinis bokštas, iš kurio į Vilnių atsiveria dar neregėtas miesto panoramos vaizdas.
Tikimasi, kad po poros metų Valdovų rūmai jau galės pilnai funkcionuoti ir priimti daugiau negu 5 tūkstančius lankytojų kasdien. Veiks ne tik koncertų salė, konferencijų ir priėmimų salės, bet ir pilnai įrengta rūmų ekspozicija, bus galima išvysti ir iš didžiųjų Europos miestų atvežtų eksponatų.
Apžiūrėję LDK valdovų rūmus ekskursijos dalyviai paprašė atsiliepimų knygos. Įspūdį paliko ne tik pastatas, bet ir tai, kad čia buvo galima prisiliesti prie Lietuvos istorijos.
Ekskursijos vaizdai:
...
Lietuvos atstovė išrinkta į svarbų ESBO PA postą
LR Seimo delegacijos ESBO PA vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikinenė su Gruzijos parlamento vicepirmininku George Tsereteli
Liepos 6-10 dienomis Osle vykusioje ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Parlamentinės Asamblėjos XIX metinėje sesijoje Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo delegacijos ESBO PA vadovė Vilija Aleknaitė Abramikienė išrinkta Europos Liaudies partijos ir jos bendraminčių politinės grupės vicepirmininke.
Šiai politinei grupei jau nebe pirmus metus vadovauja karališkos kilmės Švedijos delegacijos vadovė Walburga Habsburg Douglas, kuri pati ir pasiūlė pavaduotojų kandidatūras grupės susirinkime.
Iki šiol Lietuvos atstovai ESBO Parlamentinės Asamblėjos struktūrose dar nebuvo pasiekę jokio posto.
"Esu maloniai nustebinta ir džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie centro-dešiniosios ideologijos stiprinimo organizacijoje. Tai mūsų laikais yra ypatingai svarbu", – teigė V. Aleknaitė Abramikienė.
Iš viso W. Habsburg Douglas turės 4 pavaduotojus. Jais, be Lietuvos atstovės, tapo Kanados Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas Consiglio Di Nino, beje, šioje sesijoje kandidatavęs į ESBO PA prezidento postą, taip pat Gruzijos parlamento vicepirmininkas Georgas Tseretelis bei Italijos senatorė Laura Allegrini.
ESBO jungia 56 Amerikos ir Eurazijos valstybes nuo Vankuverio iki Vladivostoko, jos sudėtyje yra visos Europos Sąjungos ir NATO šalys, taip pat ES nepriklausančios valstybės Šveicarija, Norvegija, Islandija, taip pat visos buvusios sovietų respublikos. Pagrindinė šios organizacijos paskirtis – konfliktų prevencija ir jų sprendimas. Asamblėja yra parlamentinis šios didelės organizacijos, kurios centras yra Vienoje, dėmuo.
Lietuva 2011 m. pirmininkaus ESBO ir bus pirmoji Baltijos valstybė, kuriai tenka ši teisė bei atsakomybė.
Praėjusiais metais Vilniuje vykusioje ESBO metinėje konferencijoje priimta plačiai išgarsėjusi Vilniaus deklaracija, kurioje pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas ir stalinizmo nusikaltimai.
Vilija Aleknaitė-Abramikienė su Graikijos parlamento nariu Petros Efthumiou
...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
