Sveiki atvykę į mano puslapį!

Būsiu dėkinga už Jūsų nuomones, komentarus, idėjas, pastabas ar tiesiog susipažinimą. Susisiekite su manimi: vialek@lrs.lt

Informacija dėl gyventojų priėmimų

Gyventojų priėmimo laikas: kiekvieną pirmadienį 10-13 val. Žirmūnų seniūnijoje, Žirmūnų g. 143, 122 kab. Gyventojus priima Seimo narės padėjėja Rūta Trainytė. Priešpietinį darbo laiką Seimo narė skiria susitikimams su Žirmūnų teritorijoje veikiančių įstaigų ir bendruomenių žmonėmis. Jūsų patogumui į priėmimus prašome registruotis telefonu: (8-5) 2396983, mob.: 8-620-90186 arba el. adresu: vialek@lrs.lt Iki malonaus susitikimo! ...

Kalėdiniame krepšinio turnyre laimėtos Vilijos Aleknaitės-Abramikienės taurės

Žirmūnų gimnazijoje vyko Kalėdinio krepšinio turnyro finalas. Tai jau devintasis krepšinio turnyras, kurį organizavo Žirmūnų gimnazija ir Žirmūnų seniūnija. Krepšinio komandas sudarė mokiniai, tėveliai, mokytojai, policininkai. Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pirmosios, antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams įsteigė savo vardo taures.

"Šis turnyras - puikus pavyzdys kaip galime visi kartu: mokytojai, vaikai, tėvai žaisti komandoje. Tebūnie taip ir Jūsų kasdienybėje. Tenugali draugystė", - dalyvius pasveikino Vilija.

Kviečiame pasižiūrėti fotoreportažą iš nuotaikingo šventinio turnyro:


Dėl Vilijos įsteigtų taurių varžėsi šešios komandos.


Grojant mokyklos orkestrui, į sporto salę įžygiavo Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, Prano Mašioto pradinės mokyklos tėvelių, Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos mokinių, Žirmūnų gimnazijos tėvelių, Žirmūnų gimnazijos mokinių, Mokytojų komandos.


Žirmūnų Gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė.


Fotografija su turnyro dalyviais.


Žaidimo metu.


Rezultatus kruopščiai sekė speciali komisija.


Džiaugiasi turnyto laimėtojai - P. Mašioto pradinės mokyklos tėvelių komanda.


Pertraukų metu žiūrovus linksmino šokėjai. Pasirodė šokių grupė "Intro", vadovė Agnė Juškinė bei Top Fun akademijos šokių grupė, vadovė Natalija Filipovič.


Sirgaliai uoliai palaikė savo komandas.


Apdovanojimai.


Apdovanojimais džiaugėsi visi: tėvai, vaikai, mokytojai.


Mažieji žiūrovai "sirgo" už savo tėvelius.


Apdovanojimai įteikti geriausiam treneriui, rezultatyviausiam žaidėjui, rezultatyviausiai žaidėjai, baudų metimo rungties nugalėtojui...


...tritaškių metimo rungties nugalėtojui. Be dovanų neliko nė viena komanda. Tad pralaimėjusių nebuvo - džiaugėsi visi.


Nugalėtojais būti gera.


Gera džiaugtis ir kitų laimėjimais.


Nepamiršta buvo ir turnyro medicinos seselė.


Vilniaus Žirmūnų gimnazijos šokėjos gavo saldainių.


Žirmūnų seniūnė džiaugiasi linksmais marškinėliais.


Vilija su laimėtojų komanda.

...

V. Aleknaitė-Abramikienė: Ar R. Paksas Briuselyje pervargo?

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narę, Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovę Viliją Aleknaitę-Abramikienę nemaloniai nustebino savaitgalį pasirodę antikonstituciniai partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo Rolando Pakso pareiškimai apie tai, kad demokratija išsigimė ir kad visą valdžią reikia atiduoti į minios rankas. Parlamentarę ypač nustebino, kad taip kalba žmogus, kuris pats yra atstovaujamosios demokratijos dalis.

„Greičiausiai R. Paksas pervargo nuo savo kaip tautos išrinkto atstovo darbo Strasbūre ir Briuselyje. Labai gaila, bet tokios kalbos kvepia lenininiu šūkiu „Visa valdžia – tarybom“. Jei p. Paksas iš tiesų taip galvoja, tuomet galbūt jis ruošia Lietuvą antikonstituciniam valstybės perversmui?

Nejau tikima, kad atsirastų pakankamai naivuolių, kurie nesuprastų, kas už to slypi? Juk tai akivaizdus kelias į diktatūrą, kadangi toks valdymo modelis, kurį jis siūlo, šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai niekur neegzistuoja. Nebent kokioje civilizacijos dar nepaliestoje gentyje.

Įdomu, ką apie tai mano kitos demokratinės Lietuvos partijos ir kai kurios atitinkamos institucijos? Kad demokratija nėra tobula, tačiau geresnės sistemos nėra, jau seniai yra pasakęs vienas protingas žmogus. Kad ji netobula, puikiai iliustruoja ir paties R. Pakso iškilimas.

Tai labai aiškus signalas visoms Lietuos demokratinėms jėgoms, kur jos – kairėje ar dešinėje – bebūtų, kad reikia labiau politiškai šviesti visuomenę ir nuolat kritiškai žiūrėti į save.

Atrodo, kad yra jėgų, įdėmiai stebinčių ir laukiančių, kada ateis tas didžiausias visuomenės nusivylimo momentas, kuriuo bus galima pasinaudoti. Kaip kitaip suprasti tokią nušalinto prezidento retoriką ir archaišką kvietimą? Demokratinis pasaulis šito nepraleis negirdomis, todėl tai kompromituoja mus kaip valstybę. Apie demokratijos deficitą kalbama ne pirma diena. Valdymo procesas darosi vis sudėtingesnis dėl specialiųjų žinių poreikio ir valdymo apimties augimo. Jau senokai mes jaučiame, kad Europoje ir pasaulyje reikia stiprinti parlamentinę
demokratiją.

Be parlamentinio žvilgsnio, kuris reikalingas visuomenei, demokratija apkerpėtų. Mums reikia stiprinti vyriausybių parlamentinės kontrolės tradicijas ir didinti pačių parlamentarų atsakomybę. Kitais metais ESBO pirmininkausianti Lietuva skirs labai didelį dėmesį parlamentinei dimensijai. Mes matome, jog tai yra aktualu pačioje Lietuvoje“.
...

Ugdymo centras "Viltis": darbai – paliečiantys širdį

Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga Seimo III rūmų dailės galerijoje atidaryta paroda „Mes visi kartu esame stiprūs“. Iki gruodžio 6 dienos veiksiančioje parodoje – Vilniaus ugdymo centro „Viltis“, vadovaujamo direktorės Augienės Vilūnienės, vaikų dailės darbeliai, kuriuos drąsiai galima pavadinti paliečiančiais širdį.

Atidarymo šventėje susirinkusiems žiūrovams gilų įspūdį paliko muzikinis ansamblis, vadovaujamas Romo Brūzgos, centro auklėtinių pranešimai. Vaikų tekstai, dainos ir atliekama muzika spinduliavo viltimi ir gyvenimo džiaugsmu.

Keramikos mokytojas Marius Strolia ir dailės mokytoja Dalia Klimavičiūtė surengė mini performansą: piešė piešinius be teptuko, iš specialaus krosnių gamyboje naudojamo molio sukūrė atminimo medalį, kuriame įspaudą galėjo palikti visi šventės dalyviai.

Mums reikia kito žmogaus

Parodos globėja Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, atidarydama parodą, kalbėjo: „Eidama šiandien čia, pas Jus, mąsčiau, kaip reikėtų apibūdinti reiškinį, kai kuriam nors žmogui labiau negu kitiems, reikia mūsų. Kai kuriam nors asmeniui – mergytei ar berniukui, vaikui ar suaugusiajam – šiek tiek daugiau reikia dėmesio, meilės ir globos. Tada aš pagalvojau, o kuriam iš mūsų to nereikia? Ir kaip tai reikėtų įvardinti?

Prisiminiau teologinę sąvoką – stokojantysis. Tas, kuris ko nors stokoja. Nors kiekvienas žmogus pagal savo prigimtį yra Dievo paveikslas, vis dėlto yra stokojantis. Dar negimė Žemėje toks asmuo, kuris galėtų pasakyti, kad jam pakanka jo paties, kuris nepatiria gyvenime valandų, kai jam labai reikia šalia esančio žmogaus. O jeigu jis jo neturi, jeigu jis atsiduria vienatvės būsenoje, tada jis kreipia savo žvilgsnį aukštyn, į dangų.

Kai kreipiamės į Dievą, patvirtiname, jog stokojame. Stokojame Jo meilės, Jo pagalbos. Tuo mes visi esame vienodi, nors ir tokie skirtingi. Poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs labai svarbius žodžius: „Visi mes esam nebyliai, nes to, ką girdime giliai, dažnai nemokam pasakyti“.

Ši šventė šiandien mums liudija tai, jog esam patys sau nepakankami, jog mums reikia kito žmogaus, jog prasmingu mūsų gyvenimą gali padaryti tik ryšys su Kitu. Ir tas ryšys turi labai paprastą ir gražų pavadinimą. Tai – meilė. Šios meilės, tarpusavio meilės, viltį ir puoselėja ugdymo centras, kuris šiandien pas mus vieši.“

Apie ugdymo centrą „Viltis“

Ugdymo centras „Viltis” teikia pagrindinį specialųjį išsilavinimą Vilniaus mieste ir rajone gyvenantiems 3–21 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams, turintiems raidos sutrikimų. Pagal individualias programas čia nuolat mokosi iki 80 vaikų. 85 proc. iš jų neturi verbalinės komunikacijos ir bendravimui naudoja įvairių sistemų pagalbinę komunikaciją, 63 proc. turi žymius motorikos sutrikimus ir naudojasi vežimėliais. Su vaikais dirba įvairių sričių specialistai: spec. pedagogai, logopedai, ergo terapeutai, masažistai, judesio korekcijos pedagogai.

Vaizdai iš parodos atidarymo Seime
























...

Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „Dirbkime tikėdami ir pasitikėdami“

Mielieji bendros atsakomybės broliai ir seserys,

Labai džiaugiuosi šiuo naujuoju partijos dokumentu ir dėkoju kiekvienam prie jo prisidėjusiam. Nemanau, kad ketinimas po dviejų itin sunkių mums visiems ekonominės krizės metų vėl iš naujo pažvelgti į partijos tapatybę yra peiktinas. Tie, kurie laikome save katalikais, tikiuosi, kartkartėmis einame ir išpažinties. Taigi kiekvieną kartą jos eidami mes tam tikra prasme pasitikriname savo pačių tapatybę. Ir tai mums padeda. Juk be savistabos, be savikritikos neįmanoma nei asmens, nei politinės partijos kaip asmenų bendrijos branda.

Džiaugiuosi, kad su pasaulinės finansų krizės Lietuvai sukeltais padariniais nuo šiol grumsimės po vilties ir pasitikėjimo ženklu.

Viltis ir Pasitikėjimas liudija giluminį Tėvynės sąjungos tapatybės pagrindą, krikščioniškąjį pagrindą. Todėl negalėčiau pritarti tiems, kurie šiame dokumente pasigenda vargų prislėgto Rūpintojėlio neva lietuviško liūdesio. Tiesą sakant, per dvejus pastaruosius įtempto darbo metus patsai Andrius Kubilius savo papilkėjusiu veidu ir patamsėjusiais paakiais taip dažnai primindavo Rūpintojėlį, kad jau pakankamai į tą „rūpintojėlį“ prisižiūrėjome. Todėl mane džiugina jo ketinimas pagaliau vėl šokti ant žirgo. Andriau, jei rinksies žirgą, rinkis žemaituką, nes jis turi puikią istorinę atmintį – po tiekos šimtmečių vis dar prisimena sūrų Juodosios jūros vandens skonį!

Gi tikėjimas ateitimi ir pažanga, tikėjimas, kad žmonijos istorija – tai nuolatinis tobulėjimas, ateina iš Biblijos. Krikščionis gyvena idėjų pasaulyje, savo idėjas nuolat paversdamas atradimais. Žodis čia tiesiog privalo tapti kūnu, ir vien tuo, pasak daugelio krikščioniškųjų mąstytojų, tegalima paaiškinti visas Vakarų civilizacijos pergales bei pranašumus.

Tačiau visų pirma krikščionybė gerbia žmogaus prigimtį. Krikščionybės požiūris į istoriją bei visuomenę yra antropologinis ir tuo iš esmės skiriasi nuo sekuliaraus technokratinio požiūrio.

Krikščionybė mus moko, kad norint sukurti darnią visuomenę nepakanka vien institucijų. Ne mažiau svarbi visuomenės narių dvasinė būsena, jų vidinė motyvacija, taigi, jų tikėjimas ir pasitikėjimas, kuris ir tegali suteikti paskatą kantriai dirbti ir kūrybingai veikti.

Naujasis dokumentas brėžia aiškią vertybinę perspektyvą ir yra vilties ženklas mums visiems.

Pasitikėjimo sąvoka mums, kaip politinei partijai, nėra vien abstrakcija. Krizei nusmukdžius Lietuvos ekonomiką, smuko ir žmonių pasitikėjimas mumis. Tikiu, kad smukimas yra laikinas, tačiau mes negalime tiesiog laukti, kol visuomenės požiūris pasikeis. Per likusius šios kadencijos metus privalome veikti kryptingiau ir tiksliau atkurdami visuomenės ir atskirų jos socialinių grupių pasitikėjimą Tėvynės Sąjunga bei jos vykdoma politika.

Tam tikru mastu mūsų koalicinės Vyriausybės veiksmus piliečių akyse reabilituoja pats gyvenimas. Žiniasklaidos pranešimai apie griežtas taupymo priemones ir keliamus mokesčius kitose,ypač, senosiose ES šalyse akivaizdžiai rodo, kad joms tenka žengti tuo pačiu akmenuotu viešųjų išlaidų karpymo keliu.

Kita vertus, suvaldyta finansų griūtis, garsių investitorių atėjimas į Lietuvą krizės akivaizdoje – į Lietuvą, o ne į kurią kitą kaimyninę valstybę , taipogi strateginių investuotojų ryžtas dalyvauti naujosios IAE statyboje, nepaisant galingo spaudimo iš Rytų kaimyno, pagaliau, realūs NATO gynybos planai ar netgi JAV sprendimas krovinių pervežimui panaudoti Klaipėdos uostą – tai didesnės ar mažesnės pergalės, realios pažangos ir vilties ženklai, kurių nepastebėti galima nebent tyčia užsimerkus.

Nesakau, kad vien šių ženklų mums pakanka. Mūsų piliečiai gyvena čia ir dabar. Nemažai jų daliai gyventi šiomis dienomis reiškia : išgyventi. Kiekviena visuomenės grupė - bedarbiai, pensininkai, emigrantai, jaunos šeimos ar smulkūs verslininkai šią „išgyvenimo“ tikrovę patiria savaip, bet visi jie žino, jog yra verti tikro gyvenimo pilnatvės. Mes gi žinome, jog stebuklingų receptų šiandien nėra. Yra tik visų mūsų prievolė atlikti savo pareigą ir padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso.

Kita vertus, būtinas strateginis žvilgsnis į ateitį. Mūsų svarstomame dokumente, nepaisant jo glaustumo, yra brėžiamos siektinos visuomenės bei valstybės vizijos. Kalbame apie vakarietišką solidarumu grįstą gerovės valstybę, taigi , Lietuvos ateities perspektyvą siejame su krikščioniškuoju socialiniu mokymu.

Neabejotina, jog šis siekis reikalauja moralios, atsakingos ir vertybėmis grįstos politikos. Tokios, kurią mes visuomet išpažinome. Politikos, kuri yra kur kas daugiau negu verslo planas ar atskirų interesų grupių aptarnavimas.

Negalime ramiai stebėti, kai viešojoje erdvėje trinama riba tarp farso ir politikos. Tikrajai politinei žiniai lieka vis mažiau vietos , todėl silpsta piliečių ryšys su savo atstovais.

Tie, kurie dar prisimena Sąjūdžio laikus ir anuometinę mūsų žmonių politinę išmintį, esmingai prisidėjusią prie Nepriklausomybės atkūrimo, negali dabar vykstančių dalykų stebėti ramia širdimi.

Tėvynės Sąjungos frakcija jau paragino savo narius neprisidėti prie vulgarių tendencijų žiniasklaidoje stiprinimo ir apsisprendžiant dėl dalyvavimo TV laidose labiau paisyti savo kaip tautos atstovo orumo. Tikiuosi, jog šis raginimas bus išgirstas.

Parlamentinės demokratijos gynimą laikau labai svarbia Tėvynės Sąjungos kaip vertybinės partijos priederme. Pagal savo klasikinę sampratą politika reiškia bendrųjų visuomenės interesų atstovavimą ir gynybą. Iškalbingas graikų kalbos žodis – κοινοβούλιο – lietuviškai reiškia parlamentą, o išvertus pažodžiui skambėtų kaip „bendrasis gėris“. Senovės Graikijoje piliečiai suprato parlamentą kaip bendrojo gėrio gynėją. Lietuvoje jau nebe pirmą dešimtmetį vyksta Seimo nužeminimo ir diskreditacijos procesas. Net nebandysiu neigti, jog didelė atsakomybės dalis dėl to tenka pirmiausia patiems politikams.

Seimo nario priesaika yra viešas tarnystės pasižadėjimas, atliekamas tautos ir Dievo akivaizdoje. Matome, kad dabartiniame Seime morališkai ji susaisto ne visus, bet tai neturėtų mesti šešėlio visam Seimui.

Ko galėčiau palinkėti mums visiems ? – Dirbkime, bičiuliai, dirbkime tikėdami ir pasitikėdami. Jeigu dirbsime nebandydami kasti duobių vieni kitiems, mes išvesime iš duobės ir Lietuvą. Mes išpildysime savo priesaiką.

...

Seime - parodėlė Konstitucijos dienos proga

Konstitucijos dienos proga Vilija Aleknaitė-Abramikienė Seime surengė Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokinių, ugdomų Lietuvoje gerai žinomų dailininkių - Ingridos Umbrasaitės, Onos Tamuliūnienės, Natalijos Stradalovos, Sigito Lukausko, Eglės Gineitytės ir Angelės Narčiūtės - dailės darbelių parodą.

Renginio atidarymo metu dainavo mokytojos Renatos Deltuvienės vadovaujamas Tuskulėnų vidurinės mokyklos jaunių choras, šoko mokytojos Daivos Pilukienės ugdomi pradinukai, mokiniai griežė smuiku, grojo gitara.

Parodėlės globėja Vilija džiaugėsi, kad šioje mokykloje yra ugdomi ateities menininkai, kad Vilniuje yra mokyklų, kuriose įvairių meno krypčių gali mokytis visi vaikai. Dėkojo savo darbui pasišventusiems, atsakingai vaikus ugdantiems mokytojams-menininkams.

"Tokių mokyklų, kuriose kryptingai, nuo mažens vaikams yra skiepijamas meninis ugdymas, meno pažinimas, suvokimas, Lietuvai labai reikia. Ypatingai dabar, visuotinio pesimizmo metu", - kelbėjo parlamentarė.

Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus pasidžiaugė unikalia proga mokyklos auklėtinių darbus parodyti ir valdžios atstovams.

"Meninis ugdymas atsiliepia vaikų psichologiniam komfortui, vaikai drąsesni, labiau pasitiki savimi, linkę bendrauti, atviri. Mokykloje šalia pagrindinių dalykų, vaikai lanko muzikos, dailės, šokio, teatro, choreografijos pamokas ir būrelius", - vardijo meninės pakraipos mokyklos privalumus direktorius.

Parlamentaras Egidijus Vareikis vaikams linkėjo neprarasti svajonių užaugus.

Po koncerto vyko neformalus balsavimas už tai, kad mokykla ir toliau ilgai gyvuotų ir išliktų tokia, kokia yra dabar. Visi žiūrovai balsavo "už".

Šalia Tuskulėnų vidurinės mokyklos vaikų darbų, bus eksponuojamos Žirmūnų mokyklų mokinių rankomis sukurtos knygelės.

Paroda Seimo antrųjų rūmų dailės galerijoje vyksta nuo spalio 27 d. iki lapkričio 5 d. Parodą apžiūrėti galima darbo metu ir po darbo, įėjimas - laisvas.

Labai visus kviečiame!

Vaizdai iš parodos atidarymo:





























...

V. Aleknaitė-Abramikienė: „Pirmininkaudama ESBO Lietuva tikisi pasitarnauti tarptautinei bendruomenei“

Šiandien Seime vykusio iškilmingo posėdžio metu buvo minima Helsinkio proceso pradžia ir įtaka Rytų Europai bei pristatytas Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais. Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) pirmininkė, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė užtikrino, kad visa Seimo delegacija yra pasirengusi dirbti ir siekti, kad ESBO labiau atspindėtų mūsų valstybių piliečių lūkesčius bei išreikštų jų valią.

„Esu įsitikinusi, kad mūsų, Parlamentinės Asamblėjos, balsas reikalingas ten, kur tebesitęsia konfliktai, kur blokuojamos derybos, kur stinga bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo ar geros valios, kur persekiojamas laisvas žodis, kur žmones tebeslegia priespauda – visur, kur jie kenčia“, - savo kalboje pabrėžė parlamentarė.

V. Aleknaitės-Abramikienės teigimu, pagrindinis ESBO siekis – kurti saugią, pasitikėjimu grįstą erdvę, o tuo pačiu – saugią aplinką kiekvienam žmogui.

„Mes tikimės drauge su Lietuvos Vyriausybe pasitarnauti tarptautinei bendruomenei, garbingai atlikdami pirmininkavimo pareigą“, - sakė Seimo delegacijos ESBO PA vadovė.

Prieš 35 metus, kai Helsinkio baigiamuoju aktu jį pasirašiusios valstybės įsipareigojo gerbti minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę bei tautų apsisprendimo teisę, Rytų Europos žmonėms tai galėjo atrodyti nepasiekiama svajonė.

„Šiandien drąsiai galime teigti, jog Helsinkio baigiamasis aktas, nepaisant kai kurių anuomet išreikštų abejonių, suteikė aiškią kryptį naujajam, taikaus pasipriešinimo laikotarpiui. (...) Mes turime būti amžiai dėkingi tiems, kurie dėl savo tautos laisvės nepabūgo represijų, nepalūžo kalėjimuose ir ištikimu pasiaukojimu (...) parengė savo pavergtą tautą demokratijai bei laisvei“, - pažymėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.

...

V. Aleknaitė-Abramikienė: vertėtų pasidomėti „Tvarkos ir teisingumo“ finansavimo šaltiniais

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sveikina Vilniaus apygardos prokurorus ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnus, vakar sėkmingai užbaigusius ikiteisminį tyrimą narkomafijos byloje. Tačiau parlamentarę pribloškė faktas, kad narkotikų ir ginklų prekyba šioje byloje įtariamas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Genrik Lisovskij.

„Įdomu, kaip tokius įtarimus vertina pati partija? Manau, vertėtų nuodugniau pasidomėti, kur apskritai slypi „Tvarkos ir teisingumo“ finansavimo šaknys? Juk ne paslaptis, kad ši partija išsiskiria ypač dosniais rėmėjais – fiziniais asmenimis. Ar bent jau dalis pinigų į partiją neateina iš kriminalinės veiklos? Ar tikrai leisime narkomafijai skverbtis į politiką? Ar gali žmonių interesams atstovauti su chuliganizmu ir nusikalstama veikla siejami asmenys?“ - sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

G. Lisovskij pavardę nusikalstamos veiklos kontekste girdime jau ne pirmą kartą. Pernai žiemą „tvarkietis“ buvo sulaikytas kaip vienas iš aktyvių riaušių prie Seimo organizatorių bei dalyvių. 2007 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose jis buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas apylinkės rinkimų komisijos narys

„Pastarieji įvykiai verčia susimąstyti, kas slypi už gražaus pavadinimo „Tvarka ir teisingumas“? Būtų skaudu, jei politinė partija taptų narkomanijos bosų veikimo priedanga“, - pastebi parlamentarė.

Pasak TS-LKD frakcijos narės, pareigūnai atliko milžinišką darbą, įvykdydami tokio masto ir sudėtingumo operaciją. „Turiu vilties, kad ateis diena, kai nusikaltėliams ir jų aplinkos žmonėms nebeliks vietos ne tik politinėse partijose, bet ir valstybės tarnyboje“, - pabrėžė V. Aleknaitė-Abramikienė.

...

Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „The Guardian“ apžvalgininkas lipdo tendencingas etiketes“

Komentuodama britų dienraščio „The Guardian“ apžvalgininko Jonathano Freedlando (Džonatano Fridlendo) straipsnį, kuriame Lietuvos partneriai ES ir NATO raginami spausti Lietuvą „teisingai skaitytis su savo praeitimi“, TS-LKD frakcijai priklausanti Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė sakė:

„Esama įvairaus pasipriešinimo labai natūraliam Rytų Europos šalių, naujųjų Europos Sąjungos narių, norui, kad stalinizmo ir apskritai komunizmo nusikaltimai būtų deramai įvertinti. Pasipriešinimas kyla iš kelių šaltinių. Vienas jų – pasąmoninis kai kurių Europos kairiųjų jėgų suvokimas, kad jie vis dėlto išlaiko tam tikrą sąsają su marksizmu, su komunistine ideologija. Kalbos apie komunizmo nusikaltimus tokioms jėgoms veikiausiai kelia nerimą, kad jų ideologija, prisimenant nusikaltimus, gali būti tarsi sumenkinta, devalvuota.

Kita baimė remiasi dalies visuomenės manymu, jog jei bus prisimenami ir iškeliami komunizmo nusikaltimai, tai neva nublanks holokaustas. Manau, kad tai nepagrįsta baimė, kadangi holokaustas negali nublankti dėl žiaurumo, masto ir tos tragedijos, kuri ištiko vieną tautą. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų užmerkti akis prieš galbūt kitokiais tikslais ir kitokiu – ne etniniu, o socialiniu, ideologiniu – pagrindu vykdytus nusikaltimus kitose pasaulio vietose.

Mūsų pareiga – įvardinti tiesą. Kaltinimai, jog „norima sulyginti“, kalbant apie tokią temą kaip žmonių kančia, yra ne vietoje. Nacizmo ir komunizmo nusikaltimai nėra tapatūs, tačiau ir viena, ir kita buvo nusikaltimai. Kai kas bando lyginti skaičius, bet juk ne skaičiai lemia. Lemia ir ne plotas teritorijų, kur vyko genocidas. Akivaizdu, jog ir viena, ir kita buvo totalitarinių sistemų atlikti masiniai žmonių žudymai ir kankinimai. Ir naciai, ir komunistai naikino žmones, turinčius tam tikrą požymį – požymį, kuris kankintojams buvo nepriimtinas.

Teisingas požiūris padėtų geriau suprasti vieniems kitus, ir tai turi tapti dialogo tąsa, bet jokiu būdu ne susipriešinimo pagrindu. Šiame procese matau daug pozityvumo. Tose bendruomenėse, kurios turi savo baimes, taip pat po truputį atsiranda daugiau supratimo. Vyksta sąmonės persitvarkymas, tikėkimės, kad tai tęsis.“

...

TS-LKD moterų bendruomenės narės meldėsi Šiluvoje

Rugsėjo 12 dieną Šiluvoje TS-LKD Moterų bendruomenės narės kartu su tikinčiaisiais, atvykusiais į Šiluvos atlaidus iš visos Lietuvos, dėkojo Dievui už Lietuvos laisvę ir meldė globos bei palaimos tėvynei.

„Laisvė yra ne tik iškovota, bet ir išmelsta, todėl už ją reikia nuolat melstis“, - po iškilmingų mišių kalbėjo TS-LKD Moterų bendruomenės pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Į susirinkusią minią prabilę dvasios tėvai kalbėjo:

„Tik būdami laisvi nuo blogio, esame pajėgūs megzti draugiškus santykius vieni su kitais.“

„Kad būtume laisvi, turime mylėti savo tėvynę. Būti lietuviu reiškia ne tik gyventi Lietuvoje. Turime gyventi tuo, kuo gyvena visi tautos žmonės. Savo asmeninį Aš, turime sutapatinti su tautos Mes. Savo šalį turime daryti gražesne, meilesne.“

„Turime ne gyventi užsisklendę, o padėdami vieni kitiems. Turime mylėti Jėzų, savo tėvynę ir prašyti to savo maldose.“

„Vieniems laisvė reiškia turtus, gėrimus, kitiems - kitokį dievą. Dar kitiems – galimybę žmonių protus ir sielas skandinti mele ir agresijoje. Tai daro masinės informavimo priemonės. Kažkam tai – nauda, o žmonės vis laukia naujų gelbėtojų. Nepaisant visų klystkelių, dėkojame Dievui už laisvę, nes be laisvės žmogus nebūtų žmogumi.“

„Niekas žmonėms negali atimti vilties. Šv. Mergelė Marija – viltį nešanti motina. Saugodami savo tikėjimą Šv. Mergele Marija, išsaugome tikėjimą laisve. Daugeliui Šiluva yra dvasinio apsivalymo vieta. Didžiausia žmonių liga – vilties stoka. Žmogus be vilties – praradęs imunitetą, pažeidžiamas. Čia, Šiluvoje prašykime, kad Marija grąžintų viltį, optimizmą. Viltis leis gyventi čia, tėvynėje, nebėgti iš jos niekur ir kurti Lietuvos ateitį.“

„Šiluvos Dievo motina yra vaizduojama laiminanti Jėzų, tarsi sakytų: „Kad būtum laisvas, turi klausyti Jėzaus“. Turi būti vidujai laisvas ir atsispirti blogiui.“

Vaizdai iš Šiluvos atlaidų:












...